Nors naujasis Jungtinių Valstijų vadovas NATO reikšme abejoja, daugumos Aljanso šalių Rytų Europoje gyventojai organizaciją sieja su savo šalių gynyba, įskaitant Lenkiją, Estiją ir Lietuvą, kur neseniai buvo dislokuotos NATO pajėgos, siekiant numalšinti tvyrančią baimę dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Ne paslaptis, kad NATO yra pagrindinė gynėja daugumoje Rytų Europos šalių. Praėjusį spalį Jungtinė Karalystė pasiuntė 800 karių į Estiją, o prieš Barackui Obamai paliekant Baltuosius rūmus, JAV nusiuntė 4 000 karių į Lenkiją, apsaugoti ją ir Baltijos valstybes nuo galimos Rusijos agresijos.
Kosovas, kuris nepriklauso NATO, taip pat sulaukė karinės paramos Kosovo karo metu, o dabar šalies gyventojų dauguma (90 proc.) laiko NATO savo gynėja. Panašiai NATO vertina ir Aljanso narės Albanijos gyventojų dauguma (70 proc.), mat šalies pusę NATO palaikė Jugoslavijos karo metu. Gal todėl nestebina tai, kad net 64 proc. apklaustų serbų laiko NATO grėsme savo šaliai, ir tik 6 proc. vertina ją kaip gynėją.
Nenuostabu ir tai, kad Rusijoje NATO vertinama ypač neigiamai. 77 proc. rusų 2016-aisiais laikė Aljansą grėsme savo šaliai, palyginus su 48 proc. 2012-aisiais. Tai yra didžiausias skaičius nuo 2008 m., kai „Gallup“ ėmė sekti rusų požiūrį į NATO. Į Rusijos įtakos sferą patenkančių ir NATO nepriklausančių šalių gyventojai taip pat dalijasi panašiu požiūriu. 54 proc. baltarusių laiko NATO grėsme (19 proc. augimas nuo 2012 m.). Aljansą kaip grėsmę, o ne kaip apsaugą, vertina ir daugiau žmonių Ukrainoje (35 proc.), Kazachstane (31 proc.), Kirgizijoje (30 proc.), Moldovoje (27 proc.), Armėnijoje (20 proc.) ir Tadžikijoje (34 proc.).
