Visiškai įsibėgėjant rudeniui dažnas daugiau dėmesio pradedame skirti imuniteto stiprinimui, nes juk visi žinome, kad stiprus imunitetas – būtina geros sveikatos sąlyga. Tačiau sveikata – tai daugiau nei rankų dezinfekavimas ir nesiartinimas prie kosinčių ir čiaudančių kolegų. Štai kasdieniai įpročiai, kurie mūsų imuninei sistemai neišeina į naudą, ir keli naudingi patarimai, ko imtis.

Vėl užmigote priešais televizorių. Prastas (ar nepakankamas) miegas yra siejamas su silpnesniu imunitetu ir sumažėjusiu ląstelių, kovojančių su bakterijomis ir virusais, kiekiu. Čikagos universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad vyrai, kurie vieną savaitę miegojo po 4 valandas kasnakt, pagamino perpus mažiau su gripu kovojančių antikūnų (pradėtų skiepais nuo gripo) nei tie, kurie miegojo 7,5-8,5 valandas.
Ką daryti: Daugumai suaugusiųjų kasnakt reikia 7-9 valandų nepertraukiamo miego. Net jei matote, kad miegate pakankamai valandų, o vis tiek jaučiatės pavargę, vadinasi, jūsų miegas nekokybiškas. Atsikratykite trikdžių (jokių kompiuterių, televizorių ar naminių gyvūnų miegamajame) bei pasikonsultuokite su gydytoju.

Jums stiklinė visada pustuštė. Kuo pozityviau žiūrėsite į gyvenimą, tuo mačiau streso patirsite ir džiaugsitės stipresne sveikata. UCLA tyrimas įrodė, kad teisės studentų, kurie semestrą pradėjo nusiteikę optimistiškai, imunitetas semestro viduryje buvo stipresnis nei tų, kurie semestrą pradėjo niūria nata. Viena iš priežasčių gali būti ta, kad optimistai labiau rūpinasi savimi. Be to, nuolatinis stresas, kuris lydi pesimistus, slopina imuniteto atsaką į pavojus sveikatai.
Ką daryti: Ieškokite nors menkiausių priežasčių jaustis laimingais kasdien. Pabandykite kas vakarą susirinkę prie stalo su šeima pasikalbėti apie tai, kas jums tądien nutiko gero.

Visai nebendraujate su aplinkiniais. Tyrimai rodo, kad kuo mažiau žmogiškųjų ryšių turime, tuo labiau esame linkę sirgti, jausti nerimą ir gyventi trumpiau nei tie, kuriems bendravimas yra kaip oras. Vienas tyrimas, stebėjęs 276 18-55 metų žmones, nustatė, kad tie, kurie turėjo 6 ar daugiau artimų žmonių, su kuriais bendrauja, buvo 4 kartus atsparesni peršalimo virusams nei tie, kurie draugų turėjo mažiau.
Ką daryti: Neleiskite užimtai dienotvarkei užkirsti kelio bendravimui. Sustokite prie bendradarbio stalo trumpam pašnekesiui, o vakare, jei esate per daug užimtas pokalbiui telefonu, parašykite bičiuliui žinutę ar elektroninį laišką.

Visur važiuojate automobiliu. Statistika rodo, kad 1 iš 4 amerikiečių visiškai nesimankština – o tai tiesus kelias į ligas. Tyrėjams palyginus negatyviai gyvenančius žmones su tais, kurie beveik kasdien sparčiu žingsniu vaikščiojo, nustatė, kad pirmieji dvigubai daugiau dienų per metus neateina į darbą dėl ligos.
Ką daryti: Ekspertai sako, kad suaktyvinti baltųjų kūnelių veiklą ir sureguliuoti imuninę sistemą pakanka 30 minučių aerobinės mankštos kasdien (spartus ėjimas irgi prisiskaito).

Dievinate antibiotikus. Jei pasirodžius nors menkiausiam peršalimo požymiui griebiatės antibiotikų, ilgainiui galite įgyti jiems atsparumą. Mokslininkai įrodė, kad dažnas antibiotikų vartojimas mažina citokinų – hormonų, pernešančių informaciją imuninei sistemai – kiekį. Taip kyla grėsmė, kad jums išsivystys atsparios bakterijos arba smarkiai susirgsite ateityje.
Ką daryti: Antibiotikus vartokite tik bakterinėms infekcijoms, gydyti, tik taip, kaip paskyrė gydytojas, visada suvartokite visą paskirtą kurs (neišsaugokite vaistų vėlesniam laikui ir nesidalinkite su kitais).

Esate didelis rimtuolis. Mokslininkai išsiaiškino, kad teigiamos emocijos, siejamos su juoku, mažina streso hormonų, daugina vienas imuniteto ląsteles ir aktyvuoja kitas. Loma Linda universiteto Medicinos mokyklos tyrimas atskleidė, kad sveikų suaugusiųjų imuninės sistemos aktyvumas smarkiai padidėjo po to, kai jie valandą žiūrėjo juokingą vaizdo įrašą.
Ką daryti: Daugiau juokitės: žiūrėkite mėgstamas komedijas, pietų susitikite su puikų humoro jausmą turinčiu bičiuliu ar bent jau paskaitykite mūsų laikraščio anekdotų skiltį.