Visuomenėje labai dažnai kalbama, jog senatvėje reikia pailsėti. Išėję į pensiją galime pagalvoti apie tai, ką pasiekėme, pakeliauti po pasaulį bei praleisti daugiau laiko su šeima. Nors kai kurie žmonės dirba būdami ir 70-ies, ir 80-ies, ir net 90-ies, daugelio šalių pensinis amžius rodo, kad jie turėtų išeiti į pensiją 60-65 metų amžiaus. Tačiau labai daug tyrimų įrodė, jog tokio pobūdžio poilsis senatvėje nėra geras pasirinkimas.

„Iš pradžių jausmas būna tarsi medaus mėnesį – žmonės keliauja po kitas šalis, leidžia laiką su savo anūkais, tačiau visa tai baigiasi. Žmonės, kurie dažniau užsiima organizuotu darbu, gyvena ilgiau. Darbas taip pat neša ir kitą naudą,“ – kalbėjo Cornello universiteto gerontologas Karlas Pillemeras.

Jis pabrėžė, jog nauda kyla tik tuo atveju, jeigu žmogus dirba savanoriškai, o ne dėl finansinių priežasčių.

„Žmonėms, kurie yra priversti dirbti ne savo noru, poveikis yra priešingas,“ – kalbėjo Pillemeras.

Šiame straipsnyje aprašomi galimi poveikiai jūsų sveikatai ir savijautai, jeigu dirbsite ir po pensinio amžiaus.

Pliusas. Socialinė integracija

Pillemeras tvirtina, jog rutinos ir darbo, į kurį einate kasdien, turėjimas padeda išvengti izoliacijos jausmo, kuris dažnai pajuntamas išėjus į pensiją. Jo teigimu, į pensiją išėję žmonės labai dažnai pastebi, jog darbo trūkumas priveda prie socialinių santykių prastėjimo ar stokos.

„Net ir labai smulkūs ir paprasti darbai gali užtikrinti jų socialinę integraciją ir socialinę saviraišką,“ – kalbėjo Pillemeras.

Nuo socialinių sąveikų priklauso ir gera psichinė sveikata. Tai pabrėžia ir Londono imperijos koledžo psichiatras Jamesas Warneris.

„Žmonės, kurie lieka socialiai, fiziškai ir intelektualiai aktyvūs mažiau rizikuoja susirgti silpnaprotyste. Labai dažnai senyvo amžiaus žmones dėl socialinės izoliacijos apima depresija,“ – kalbėjo Warneris.

Geresnio senėjimo centro atlikta apklausa paremia ekspertų teiginius. Daugiau nei 1300 apklaustų į pensiją išėjusių žmonių pripažino, jog labiausiai ilgisi darbo dėl socialinių sąveikų jame.

Pliusas. Ekonominė nauda

Pillemeras tikina, jog įdarbinant senyvo amžiaus žmones išsprendžiamos dvi problemos: pensijų krizė bei senjorų užimtumo problema.

Nors vyresnio amžiaus žmonėms gali būti sudėtinga prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų, Pillemeras teigia, jog tai daug lengviau nei būti senam ir vargti su pinigais. Jis pabrėžė, jog tai priklauso nuo darbo kokybės ir finansinės naudos.

„Vyresnio amžiaus žmonėms labai sunku gyventi sveikai,“ – kalbėjo Warneris.

Visų amžių žmonėms reikia pinigų sveikam maistui, atostogoms ir stogui virš galvos išlaikyti. Papildomos pajamos tam labai padeda. Geresnio senėjimo centro programų vadybininkas Patrickas Thomsonas tikina, jog žmonės taip pat nori būti savarankiški ir užsiimti jiems patinkančiais dalykais. Visam tam taip pat reikia pinigų.

„Papildomos pajamos padės neišeikvoti visos pensijos ar santaupų,“ – kalbėjo Thomsonas.

Pliusas. Tikslo turėjimas

Pillemeras teigia, jog išėję į pensiją žmonės labai dažnai pradeda galvoti, kad neturi jokio tikslo.

„Tai gali smarkiai atsiliepti fizinei ir psichinei sveikatai,“ – kalbėjo Pillemeras.

Ekonomikos reikalų institutas praneša, jog išėjimas į pensiją gali pakenkti psichinei sveikatai ir savijautai. Kai kurie rezultatai rodo, kad tikimybė susirgti klinikine depresija taip pat padidėja 40 procentų.

2014 metais JK atliktas tyrimas, kuriame buvo apklausiami 9000 žmonių, kurių amžiaus vidurkis buvo 65 metai, parodė, jog gyvenimo tikslas ir prasmingumas yra sietinas su ilgesne gyvenimo trukme.

„Gyvenimo prasmingumas ir tikslas yra sietinas su išgyvenimo instinktu. Tyrimo rezultatai parodo, kad savijautos pagerinimas gali pagerinti ir fizinę sveikatą,“ – pranešime teigė profesorius Andrew’ius Steptoe’as.

Jis paaiškino, jog dauguma biologinių mechanizmų žmonių, kurie teigia, kad gerai jaučiasi, organizmuose gali būti susiję su pagerėjusia sveikata.

Pliusas. Fizinė sveikata

Warneris tvirtina, kad „žmonės, kurie nedirba, daug dažniau suserga.“ Jis pabrėžė, jog senatvėje tai tik dar labiau atsiliepia. Todėl į pensiją išėjusiems žmonėms darbas gali būti naudingas vien dėl to, kad jiems reiktų keliauti iki jo bei jame judėti.

Warneris pripažino, jog kai kurie fiziniai užsiėmimai gali pasidaryti daug sunkesni, tačiau fizinis užimtumas ir aktyvumas padės psichologinei savijautai.

Minusas. Priverstinis darbas

Visi ekspertai sutinka, jog anksčiau aprašyti faktai yra tinkami tik tiems žmonėms, kurie senatvėje dirba savanoriškai. Darbas po pensinio amžiaus dėl finansinių problemų gali atnešti daug daugiau neigiamų padarinių.

„Jeigu esate priverstas dirbti, nors to ir nenorite, rezultatai nebus geri,“ – kalbėjo Pillemeras.

Warneris užsiminė, jog žmonės, kurie negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų, gali jaustis izoliuoti, nelaimingi ir nutolę, jeigu darbas senatvėje taptų norma.

„Tai balansas. To neturėtų būti reikalaujama, tačiau tai turėtų būti skatinama,“ – kalbėjo Warneris.

Kodėl taip retai dirbama pasiekus 90 metų?

Nors tyrimai įrodė, jog darbas senatvėje gerina fizinę ir psichologinę sveikatą, žmonės, dirbantys pasiekę daugiau nei 90 metų, yra tikra retenybė.

„Daugiau nei pusė pasaulio žmonių pasiekusių 85 metų ribą skundžiasi įvairiais smegenų veiklos sutrikimais,“ – kalbėjo Pillemeras.

Tikimybė susirgti tokiomis ligomis padidėja nuo 5 procentų esant 65-erių iki 20 procentų pasiekus 75-uosius gyvenimo metus ir 50 procentų viršijus 85-erius.

„Viršijus 90 metų ribą žmonių galinčių dirbti skaičius ženkliai sumažėja,“ – pridėjo Pillemeras.

Kad ir kaip bebūtų, jeigu senatvėje dirbate savanoriškai, darbas turi daug daugiau pliusų nei minusų.

„Jeigu norite dirbti kol galite tai daryti tiek fiziškai, tiek protiškai, nėra beveik jokių minusų,“ – kalbėjo Pillemeras.