Didžiausias Saulės sistemos mėnulis po suledėjusiu savo paviršiumi slepia druskingą vandenyną, ir yra paskutinis augančio vandens turinčių palydovų klubo narys, pranešė NASA. Kaip manoma, Jupiterio mėnulis Ganimedas turi vandenyną, kuris yra kur kas gilesnis nei tie, kuriuos mes turime Žemėje – maždaug 100 kilometrų gylio ir paslėptas po 150 kilometrų storio, daugiausiai iš ledo sudaryta pluta.
„Saulės sistema dabar atrodo ganėtinai drėgna vietelė, - sakė Jimas Greenas, NASA būstinės planetų mokslo direktorius. – Kuo daugiau žiūrime į atskirus mėnulius, tuo aiškiau matome, kad vanduo yra tikrai plačiai paplitęs.“
O kur yra vandens, ten gali egzistuoti ir gyvybė. Mokslininkai jau nuo 8-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio įtarė, kad Ganimedas po savo paviršiumi gali turėti vandens. NASA kosminis zondas „Galileo“ 10-ajame dešimtmetyje praskriejo pro Ganimedą ir Žemei perdavė galimus vandenyno ženklus.
Paskutiniuosius vandenyno įrodymus pateikė „Hubble“ kosminis teleskopas, žvilgtelėjęs į palydovo vidų. Magnetinis palydovo laukas sukelia pašvaistes – ryškių šviesų spektaklius naktiniame danguje, kurie yra matomi per „Hubble“ teleskopą. Mokslininkai išmatavo tų pašvaisčių judėjimus, ir nustatė, kad juos galėjo įtakoti druskingo vandens vandenynas, tyvuliuojantis po Ganimedo paviršiumi.
Apie Ganimedą
5 268 km skersmens Ganimedas yra didžiausias palydovas Saulės sistemoje, ir didesnis nei mažiausia jos planeta Merkurijus. Jis taip pat buvo vienas iš keturių mėnulių, kuriuos 1610 m. rado astronomas Galileo Galilėjus, pavadinęs jį Jupiteriu III. Vėliau palydovas buvo pervadintas graikų mitologijos Trojos princo vardu, o kiti trys mėnuliai šiandien yra žinomi kaip Io, Europa ir Kalista. Tai buvo pirmieji rasti aplink kitą planetą besisukantys mėnuliai.
Ganimedas taip pat yra vienintelis savo magnetinį lauką turintis mėnulis visoje Saulės sistemoje, tačiau jį taip pat veikia Jupiterio magnetinis laukas. Šis milžiniškos planetos magnetinio lauko poveikis Ganimedui kinta kas 10 valandų – būtent tiek laiko reikia, kad planeta pilnai apsisuktų aplink savo ašį. Penkias valandas jos magnetinis laukas yra pakrypęs link Ganimedo, o kitas penkias – nuo jo.
„Tai tarsi švyturys“, - sakė tyrimams vadovavęs Joachimas Sauras iš Kelno universiteto Vokietijoje. Sauras suprato, kad šie reguliarūs Jupiterio magnetinio lauko pokyčiai skirtingai paveiktų pašvaisčių Ganimedo atmosferoje pozicijas priklausomai nuo to, ar mėnulis turi požeminį vandenyną, ar ne.
Sauras pažvelgė į Ganimedo pašvaisčių duomenis tiek šiaurės, tiek pietų poliuose, kuriuos „Hubble“ teleskopas surinko 2010 ir 2011 m., ir pamatė, kad per septynių valandų laikotarpį pašvaistės pajudėjo tik dviem laipsniais.
„Mes superkompiuteriais sudarėme daugiau nei 100 modelių su skirtingais parametrais, tačiau kiekvieną kartą gavome tą patį rezultatą – nesant vandenynams, pašvaistės svyruoja šešiais laipsniais, tačiau vandenynas tą judėjimą sumažina iki dviejų laipsnių“, - sakė Sauras, paskelbdamas tyrimų išvadas naujienų konferencijos metu.
Misija į Jupiterį
Europos kosmoso agentūra 2022 m. planuoja pradėti savo aštuonerių metų trukmės misiją link Jupiterio. Planuojama, kad apsukęs Jupiterį ir tris didžiausius jo palydovus, galiausiai kosminis zondas įskries į orbitą aplink Ganimedą. Tai būtų pirmas toks bandymas iš arčiau pažvengti į paslaptingąjį suledėjusį palydovą.
NASA šiai misijai kuria radarą, kuris prasiskverbtų pro ledą ir pažvelgtų ne tik giliai į Ganimedą, bet ir į kitus Jupiterio mėnulius. Pavyzdžiui, Europa taip pat jau seniai yra laikomas viena realiausių vietų Saulės sistemoje, kurioje galėtų egzistuoti nežemiška, mikrobinė gyvybė. Mokslininkai mano, kad po jos lediniu paviršiumi taip pat gali plytėti milžiniškas vandenynas. Tačiau ne taip, kaip Ganimedas, Europa neturi savo atskiro magnetinio lauko (nors ir yra veikiama kur kas didesnio Jupiterio magnetinio lauko), todėl neturi ir pašvaisčių, kurias būtų galima stebėti.
Paskutiniai tyrimai taip pat rodo, kad po lediniu Encelado, kur kas mažesnio, aplink Saturną besisukančio palydovo, paviršiumi gali slypėti nepaprastai karšti vandenys.
