Vos už dviejų mėnesių Čikagoje vyksiančioje jubiliejinėje, X-tojoje, Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventėje dalyvaus ir šiauriniame Čikagos priemiestyje Mundelein įsikūrusios Gedimino lituanistinės mokyklos vaikų choras. Atsižvelgiant į lituanistinių mokyklų dydį, pastarosios choras yra gausiausias – šiemet jį lanko beveik pusė visų mokinių.
Šiai mokyklai atstovaus 26 mokiniai, kurie vasarą neišvažiuoja atostogauti į Lietuvą. Vaikų chorams skirtą dainų šventės repertuarą per muzikos pamokas mokosi visi 2-7 klasių mokiniai, kurių ne vienas auga dvikalbėje ar net trikalbėje šeimoje. Daugelis Gedimino mokyklos dainorėlių mokslo metus pradėjo niekad iki tol negirdėję tokių kultinių lietuvių liaudies dainų, kaip „Atskrend sakalėlis“ ar „Balnokit, broliai, žirgus“. Tačiau choristai stropiai lanko pamokas, laisvalaikiu klausosi šventės organizatorių paruoštų partijų įrašų ir vieną po kitos įsimena repertuaro dainas: nuo lietuvių liaudies bei stovyklinių iki naujų, specialiai šiai šventei parašytų, kūrinių; nuo mažai žinomų išeivijos iki gerai Lietuvoje pažįstamų kompozitorių, hitais tapusių dainų.
Perfrazavus J. Marcinkevičių, štai, koks tas mūsų choras šaunus:
O giedorių! O dainorių!
Pilnas Gedimino choras.
Kad pragydo,
Tai pragydo:
- Do-re-mi
Fa-sol-la-si-do!
Ir išėjo chorvedė,
Choro šito raštvedė,
Ant natų pasilypėjo
Ir vaikus skaičiuot pradėjo:
Viena Goda, Matai du
Gieda su Rita kartu.
Ieva, Dalija, dvi Gretos -
Prižiūrės jas Violeta;
Besagstydamas sermėgą,
Iš namų Pilypas bėga.
Bet prie jo mama prikibo -
Nepaleidžia dainiaus šito.
Jonas, Rapolas, Adomas -
Pirmo balso čempionai;
Lukas, Julia, dvi Sofijos -
Scenoje visai nebijo.
Porą Emų, Monikutę
Perdainuos gal tik lakštutės.
Valentina, Karolina –
Kai užtraukia, džiaugsmas ima!
Remigutis ir Milena -
Jiems dainuojant dings migrena.
Patrikas ir Aleksandra
Perdainuotų net patrankas.
O Viktorija iš tolo -
Kaip gražiai ji gieda solo.
Ir vaikai pajuto norą
Įsijungt į bendrą chorą.
Su daina gyvent smagiau.
Uždainuokim! Kas daugiau!
Daina ir muzika yra vienas geriausių bet kurios užsienio kalbos mokymosi ramsčių. Dainuojant gimtąja kalba ne tik plečiamas vaikų lietuvių kalbos žodynas ir ugdoma jų kalbinė bei muzikinė klausa. Kiekvieną kartą dainuodami liečiamės prie lietuvių liaudies tautosakos, giliname savo gimtosios kultūros supratimą ir tautinio charakterio pajutimą. Norėtųsi, kad dainų šventėje dalyvaują vaikai su daina ir muzika nesiskirtų niekada. Kad lietuviškos dainos iš jų lūpų sklistų jų namuose, kad vaikai žaisdami, kurs nors Čikagos priemiesčiuose mindami dviratį niūniuotų, švilpautų naujai išmoktas lietuviškas melodijas.
Aktyvus dalyvavimas šiame lietuvių išeivijos renginyje yra lietuvybės kūrimas toli nuo Tėvynės. Reikia palinkėti, kad GLM choristų santykis su lietuvių kultūra visada liktų aktyvus, kad visada degtų noras dalyvauti lietuviškame gyvenime, tęsti lietuvybės kūrimo tradicijas bet kuriame pasaulio kontinente. Kad užaugę šie vaikai surengtų gal XXX-tąją Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventę, parašytų, aranžuotų jai dainas ir kantatas. Kad rastų savo būdą lietuvybei saugoti, kad tęstų Šiaurės Amerikos lietuvių tradicijas - ar auginant savo vaikus ir jiems dainuojant lietuviškas lopšines, ar dirbant lietuviškoje mokykloje, ar atstovaujant Lietuvą sporto renginiuose, išdidžiai iškėlus galvą sugiedant Tautišką giesmę.
Ar susiburs toks gausus Čikagos šiaurinių priemiesčių dainorėlių būrys kitai dainų šventei, parodys laikas. Norėtųsi, kad jų širdelėse ir atminty ilgai aidėtų šilti dainų šventės akordai, kad niekad negestų meilė muzikai ir lietuviškai dainai.
Agnė Januškis
GLM choro vadovė
