24-erių metų Donatas Motiejūnas šiemet negalės padėti Lietuvos krepšinio rinktinei Europos čempionate, tačiau intensyviai tęsia reabilitaciją po nugaros operacijos ir krauna baterijas naujam NBA sezonui, kuris jam bus jau ketvirtasis.
Praėjusį sezoną D-MO tapo tvirtu Hjustono „Rockets“ starto penketo žaidėju ir padėjo komandai tapti Pietvakarių diviziono nugalėtoja bei užimti antrą vietą galingoje Vakarų konferencijoje. Vidutiniškai po 12 taškų ir 6 atkovotus kamuolius per rungtynes rinkdavęs D. Motiejūnas, kuris pateko ir į labiausiai patobulėjusių NBA sezono žaidėjų dešimtuką, trečiadienį Vilniuje dalyvavo pokalbių šou „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ su Justinu Jankevičiumi.
D-Mo atskleidė, kad pirma jo pažintis su krepšiniu įvyko būnant 6-erių metų amžiaus, kai Kaune žaidė „Žalgiris“ ir „Atletas“. Tuomet Rimas Kurtinaitis pataikė kone iš aikštės vidurio, bet pergalę vis tiek išplėšė žalgiriečiai, nors D. Motiejūnas palaikė ne juos. Netrukus tėvai nuvedė Donatą į krepšinio treniruotes, kur jis pirmą kartą ir paėmė kamuolį į rankas bei žaidė lengvo krašto puolėjo pozicijoje.
Paklaustas, koks buvo pirmasis atlyginimas, D-Mo šyptelėjo.
„Pirmą sutartį pasirašiau sulaukęs 14 metų su „Žalgirio“ dubleriais. Per mėnesį gaudavau apie 300 Lt, bet juos paimdavo mama, dėdavo į voką ir liepdavo taupyti“, – pasakojo kaunietis.
D. Motiejūnas prisiminė, kad tais laikais neturėjo NBA TV kanalo, tad ne tik nesekdavo rungtynių ir naujienų, bet net ir nelabai žinojo lygos žvaigždžių.
Ar jis jau tada svajojo, kad vieną dieną pravers stipriausios pasaulio krepšinio lygos duris?
„Aišku, čia – kiekvieno svajonė. Tačiau netikėjau gyvenime, kad kada nors žaisiu NBA. Tiesiog sunkiai siekiau savo tikslo“, – tai, kaip nerealiai atrodančią svajonę pavertė realybe, prisiminė jis.
D. Motiejūnas tikino, kad dar prieš 2012 m. naujokų biržą labiausiai norėjo patekti į „Rockets“ gretas, todėl itin džiaugėsi, kai praėjus vos kelioms minutėms nuo tos akimirkos, kai jį 20-tu numeriu pašaukė Minesotos „Timberwolves“, jis sulaukė skambučio iš Hjustono komandos atstovų, kurie pranešė, jog sutarta dėl mainų.
Pasiteiravus, kas jam labiau patinka – pulti ar gintis, D-Mo išliko diplomatiškas.
„Norėdamas žaisti NBA turi daryti abu dalykus. Jei man leistų pasirinkti – 20 pelnytų taškų ar 10 atkovotų kamuolių, rinkčiausi antrą variantą“, – tvirtino aukštaūgis.
Kada jis tikisi sulaukti savo žaidimo piko?
„Pats didžiausias pikas būna 27-28-29 metų, o paskui jau stengiesi išlaikyti tą formą“, – teigė jis.
D. Motiejūnas prasitarė, kad jam būtų didelė garbė, jei jis vieną dieną patektų į NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalį, o didžiausia jo svajonė – NBA superfinalas.
Daug lietuvis tikisi jau ir iš kito sezono, nes „Raketos“ vasarą įsigijo buvusį Kauno „Žalgirio“ ir Denverio „Nuggets“ įžaidėją Ty Lawsoną.
„Į Vakarų konferencijos finalą pretenduos ne vienas ir ne du klubai: mes, Los Andželo „Clippers“, San Antonijaus „Spurs“, „Golden State Warriors“. Bus matyti, kaip viskas susiklostys, bet dedame daug vilčių“, – sakė jis.
D-Mo turėjo optimistiškų žinių ir „Žalgirio“ fanams.
„Tikiuosi, kad kažkada gal ir pavyks dar sužaisti „Žalgiryje“, – kalbėdamas apie vietą, kur norėtų pabaigti savo karjerą, paslaptingai užsiminė.
Beje, D. Motiejūnas prasitarė, kad NBA rungtynių metu negaili necenzūrinių žodžių ir teisėjų atžvilgiu – tiesa, rusiškų.
„Išsprūsta pastoviai, nes jie juk negali bausti už tai, ko nesupranta“, – paaiškino jis.
J. Jankevičiaus paprašytas D. Motiejūnas prisiminė ir garsiąją istoriją su Tomu Pačėsu, kai šis, treniruodamas Gdynės „Asseco Prokom“, per vieną minutės pertraukėlę savo auklėtinį koneveikė ir ironiškai vadino žvaigžde.
„Mūsų santykiai nebuvo prasti, jis mane šiltai priėmė Lenkijoje. Tačiau aikštelėje ir už aikštelės – skirtingas bendravimas. Jis jau per treniruotę man pasakė kad rėkia ir rėks, nes mane pažįsta, bet po tų rungtynių ir aš jau šiek tiek pyktelėjau“, – pasakojo D-Mo.
