Čikagos lietuvė rado būdą, kaip padėti sunkiems COVID-19 pacientams ir dabar konsultuoja medikus
Kovoje su itin skaudžiomis koronaviruso pasekmėmis JAV garsiai nuskambėjo Čikagoje daugiau nei dvidešimt metų gyvenančios lietuvės Aurikos Savickaitės vardas. Medikė, buvusi ligoninės slaugė, pirmoji Amerikoje pradėjo garsiai kalbėti apie ypatingą būdą padėti COVID-19 sergantiems ir kritinėje situacijoje atsidūrusiems pacientams.

Paroda „Vydūnas ir Klaipėdos kraštas“
Sausio 30 dieną 6 valandą vakaro Lietuvių Dailės muziejaus galerijoje „Siela“ vyks Vytauto A. Gocento tapybos, grafikos ir piešinių parodos „Vydūnas ir Klaipėdos kraštas“ atidarymas. Paroda yra skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 98-osioms metinėms paminėti. Parodą pristato LDM direktorė Asta Zimkus, MLFD pirmininkas kunigas dr. Valdas Aušra, LŠSI atstovas Ernestas Lukoševičius. Paroda veiks iki kovo 1 dienos.

Paroda Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 98-osioms metinėms paminėti
Sausio 30 dieną 6 valandą vakaro Lietuvių Dailės muziejaus galerijoje „Siela“ vyks Vytauto A. Gocento tapybos, grafikos ir piešinių parodos „Vydūnas ir Klaipėdos kraštas“ atidarymas. Paroda yra skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 98-osioms metinėms paminėti. Parodą pristato LDM direktorė Asta Zimkus, MLFD pirmininkas kunigas dr. Valdas Aušra, LŠSI atstovas Ernestas Lukoševičius. Paroda veiks iki kovo 1 dienos.

Čikagos lietuviai paminėjo Laisvės gynėjų dieną
Artėjant Laisvės gynėjų dienai, lietuvių bendruomenės nariai Čikagoje, Lemonte, susirinko į šiai dienai skirtą minėjimo renginį. Siekiant pagerbti per Sausio įvykius žuvusius laisvės kovotojus, surengtas ir tradicinis Čikagos lietuvių bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, jame dalyvavo keliolika lietuvių bendruomenės narių. Po minėjimo susirinkusieji šildėsi prie atminimo laužų, dalijosi prisiminimais, skambėjo patriotinės dainos.

Knygos apie Adelę Dirsytę autorė Grasilda Reinys: „Mūsų laikais ypač reikia herojų!“
„Mūsų laikais ypač reikia herojų! Kadangi dirbu su vaikais, klausiu jų: kas yra jūsų herojai? Jie vardina sportininkus, kino, muzikos žvaigždes ir pan. O juk mes, Lietuvos istorijoje turime tiek daug herojų! Ir kol turime tų, kurie gali papasakoti apie šiuos herojus, reikia informaciją rinkti, ja dalintis. Nutariau pradėti nuo Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės“, – sako knygos „Adelė Dirsytė“ (išleido „Magnificat leidiniai“, 2020) autorė Grasilda Reinys. Išeivijos lietuvė, ateitininkė, besidarbuojanti pal. Jurgio Matulaičio misijoje Lemonte (Čikaga, JAV), sutiko pasidalinti mintimis apie Adelės Dirsytės asmenybę, papasakoti apie ką tik išleistą knygą.

1991-2021, 30 metų laisvi
Sausio įvykiai, kurie įvyko prieš 30 metų Lietuvoje, niekada neišblės iš mūsų atminties. Čikagoje Laisvės gynėjų dieną šauliai paminėjo įvairiai: šauliai Petras Pučkorius ir Giedrius Bikulčius sėkmingai įveikė 9 km atstumą bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, kiti Oak Lawn miestelio gatvėmis išvaikščiojo – „Sausio 13“. Šaulė mokytoja Rasa Marganavičius Čikagos lituanistinėje šeštadieninėje mokykloje pasakojo apie to laikmečio istorinius įvykius jaunajai kartai, kurie jau gimę čia, Amerikoje. Ji priminė vaikams, kad svarbu prisiminti laisvės gynėjus ir sausio 13-osios aukas, kad ateinančios kartos žinotų savo tautos istoriją ir suprastų jog laisvė iškovojama, o ne įgyjama.

Kalėdos Gedimino lituanistinėje mokykloje
Artėja Kalėdos ir metų pabaiga. Kiekvieni metai yra savaip ypatingi – vis labiau ūgtelime, kažko daugiau išmokstame, iš naujo pasveriame vertybes. Šie metai buvo ypatingi, nelengvi primestais išbandymais. Teko keisti planus, darbo ir mokymo taktiką, kad mūsų mokiniai ir toliau galėtų gilinti savo žinias, susipažinti su lietuviškomis tradicijomis ir jų laikytis. Svarbiausia, išlikome kartu kaip viena šeima!

Lietuvos kariuomenės pagerbimo žygis
Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną 1918 metais Ministras Pirmininkas A. Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos laisvę iškovojusi kariuomenė. Šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė yra to laikmečio kariuomenės tradicijų tęsėja.

Renata Kanopka: „Gyvenimas prasmingesnis padedant kitiems“
„Ar tai tiesa; ar tai visiems priimtina; ar tai skatina gerą valią ir draugystę; ar tai naudinga visiems?“ - šiais priesaikos žodžiais nusakomi 1,2 milijono narių visame pasaulyje apjungiančio Rotary klubo veiklos principai. Jais vadovaujasi ir Čikagoje įsikūręs Rotary Club of Chicagoland Lithuanians, kurio prezidente prieš keletą mėnesių tapo Renata Kanopka.

Dr. Audriaus V. Plioplio archyvo Lituanistikos tyrimo centre atidarymas
Šiuo metu, kai situacija pasaulyje ir bendruomenėje yra gana sudėtinga, džiaugiamės galėdami pasidalinti gera naujiena – Dr. Plioplio archyvo Lituanistikos tyrimo centre bei jo meno studijos Jaunimo centre atidarymu. Daktaras Audrius Plioplys su Lituanistikos tyrimo centru bendradarbiauja jau seniai. Jis yra LTC Tarybos narys, nuolatinis rėmėjas ir idėjų kūrėjas. Taigi neatsitiktinai prieš keletą metų jam kilo mintis sujungti visą savo medžiagą ir įkurti dr. Audriaus Plioplio archyvą Lituanistikos tyrimo centre. Kadangi pats dr. Plioplys yra labai įvairiabriaunė asmenybė, tai ir archyvo turinys yra gana įvairus. Menininko ir gydytojo, mokslininko talentą turintis dr. A. Plioplys savo pažintį su menu pradėjo dar vaikystėje, tačiau rimtesnis pažinimas atėjo nuo tapybos, kai studijuodamas Čikagos universiteto medicinos mokykloje kūrė paveikslus, lankėsi muziejuose ir galerijose bei studijavo meno istoriją. Dr. Plioplys yra surengęs  daugiau nei penkiasdešimt individualių parodų, dalyvavęs daugiau nei šimte grupinių parodų. Jo meno kūriniai yra nuolat eksponuojami JAV bei kitų valstybių galerijose ir pastatuose. Dr. Plioplio kūrybos simboliu tapo neurologinių smegenų impulsų vaizdai, kuriuos jis įtaigiai perpina su asmeniniais bei visai lietuvių tautai svarbių įvykių simboliais.

Vingiuotas kelias į skautiją
Aš turbūt visą gyvenimą širdyje buvau skautė, tačiau niekada nepasitaikė galimybės oficialiai ja tapti. Iš tiesų, aš maniau, kad tik vaikai ir paaugliai gali prisijungti prie skautų veiklos, todėl buvau maloniai nustebinta, kai sesė Gilė mane pakvietė būti skaute židiniete. Kai augau, pradinėje mokykloje buvau valančiuke (Valančiaus sekėja), po to vidurinėje mokykloje tapau maironiete, važiuodavom į maironiečių suvažiavimus, dalyvaudavom dainuojamosios poezijos vakaruose, rašydavau straipsnius į mokyklos laikraštį... Skaute galbūt irgi mielai būčiau tapusi, tačiau mūsų mokykloje skautų veiklos nebuvo, ir iš tiesų Kaune aš nepažinojau nė vieno skauto. Taip pat nuo vaikystės dalyvavau Vilniaus jaunųjų turistų veikloje, stovyklose ir sąskrydžiuose, nes mano teta buvo Vilniaus jaunųjų turistų centro darbuotoja, ir dažniausiai visos stovyklos vedėja, atsakinga už kelis šimtus stovyklautojų. Kai jau baigiau mokyklą, padėjau jai stovyklose teisėjauti, prižiūrėti vaikus ir jų vadovus. Taigi, aš užaugau įtraukta į įvairias veiklas, todėl priklausyti kažkokiai veiklai man yra natūralus dalykas ir didelė garbė.

Vėlinės Čikagos lituanistinėje mokykloje
Vėlinės – mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena. Lietuvių Vėlinės atsirado krikščioniškam papročiui persipynus su senąja lietuvių švente Ilgėmis. Būta papročio Vėlinių dieną rinktis sodžiaus kapinaitėse, pasimeldus susėsti prie šeimos kapo ir valgyti pasikvietus neturtinguosius. Per Vėlines buvo paplitęs paprotys susėdus prie stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles.