Įsibėgėjus metų šventėms, daugelis rūpesčius paliko užnugaryje ir dalinosi šventinėmis nuotaikomis. Džiugesio ir šventinių sveikinimų netrūko ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, kur lietuvių bendruomenės nariai nekantriai laukė debiutinio Arūno ir Ingos Valinskų spektaklio - „2 smegenų istorija“.
Šią komediją pristatė ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje populiarusis teatras „Domino“. Prieš 10 metų Egidijaus Baranausko įkurtas teatras, kasmet surengiantis apie 650 pasirodymų, sparčiai populiarėja ir savo pasirodymais jau gali džiuginti ne tik Lietuvos, bet ir Estijos, Čekijos, Lenkijos ir Rusijos teatro mėgėjus. Didžiausiu laisvai samdomų atlikėjų skaičiumi (apie 70 aktorių) pasigirti galintis teatras daugiausiai dirba su populiariausio žanro spektakliais – komedijomis ir miuziklais. Šiandienos jų repertuare - apie 30 skirtingų spektaklių, tarp kurių teatro mėgėjai gali rasti įvairaus spektro komedijų – nuo amerikietiškų iki prancūziškų, nuo situacijų iki charakterių komedijų.
Trečią kartą Čikagoje besilankantis „Domino“ teatras šį kartą pristatė savo formatu išsiskiriančią komediją - „2 smegenų istoriją“. Šis spektaklis buvo atrinktas dėl savo tematikos universalumo ir aktualumo. Komedija „2 smegenų istorija“ yra interaktyvus spektaklis – šou, kurio pjesė buvo rašoma remiantis JAV pastoriaus jaunavedžiams dėstoma edukacine medžiaga. Pasak „Domino“ teatro vadovo, šis spektaklis, tai tarsi veidrodis šeimoms ir poroms, atskleidžiantis tam tikrus niuansus ir daugeliui padedantis surasti atsakymus į gyvenimo kartu klausimus. Jis puikiai tinka tiek daugelį metų kartu gyvenančioms šeimoms, tiek jaunoms poroms. E. Baranausko žodžiais, pjesės medžiaga yra amerikietiška, tačiau adaptuota ir perdaryta nūdienos lietuvių žiūrovui. Vaidinti spektaklyje Čikagoje buvo pakviesti Arūnas ir Inga Valinskai, Lietuvoje šį spektaklį atliekantys su skirtingais scenos partneriais. Kaip aiškino teatro vadovas, Lietuvoje rodomo spektaklio versijoje prodiuseriai, siekdami sudominti žiūrovą, šioms scenos žvaigždėms priskyrė skirtingus scenos partnerius. Tačiau kartu pasirodydama Čikagos Western Springs teatro scenoje, ši pora pradžiugino ne vieną jų gerbėją. „Domino“ teatro sumanytojas teigė, jog tai unikalus ir išskirtinis šių Lietuvos šou verslo pasaulio žmonių pasirodymas, kuriam pasiruošti nebuvo lengva, kadangi abi poros, vaidindamos Lietuvoje, skirtingai interpretuoja šio spektaklio medžiagą. Po repeticijų, kurių netrūko nei lėktuve, nei spektaklio premjeros dieną, didžiausias įvertinimas, pasak E. Baranausko, patenkinti žiūrovai.
Ir iš tiesų, pakili nuotaika salėje susirinkusius žiūrovus lydėjo jau po pirmojo Arūno ir Ingos pasirodymo pusvalandžio. Pradžioje žiūrovus supažindinę su moterų ir vyrų stereotipais, aktoriai leidosi trumpoms improvizacijoms ir ironiškoms vienas kito pastaboms. Rodosi tik tuomet ne vienas salėje sėdintis tam tikrose situacijose atpažino save ir pradėjo kvatotis kartu su visais.
Po spektaklio trumpam interviu susitikę su Arūnu ir Inga Valinskais, vis dar tęsėme temą apie skirtingus vyrų ir moterų požiūrius ir koks svarbus tarpusavio santykiuose yra humoras.
- Trumpai pristatykite „2 smegenų istorija“ tiems žmonėms, kurie šį vakarą negalėjo jo išvysti. Koks tai spektaklis?
Inga Valinskienė: Tiesą sakant, aš manau, kad tie, kas nebuvo, turi savo gyvenimą, tai yra tai, ką mes čia rodėme. Skirtumas tas, kad stebėdami šitą spektaklį žmonės dar gali pasitvirtinti, pamatyti tai, kaip jie gyvena ir kaip gyvena dauguma porų visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje ar Čikagoje. Visur žmonės jaučia tą patį ir šitas spektaklis net nelietuviškas...
Arūnas Valinskas: ...ne, jis būtent amerikiečių yra. Marko Gungoro. Atvirai šnekant, buvo labai įdomus dalykas - mes, kai gavome tą medžiagą, nusprendėme daryti ne monospektaklį, o dviejų žmonių – dvejos smegenys...
Inga: ...nes originalas yra vieno žmogaus. Vienas žmogus pasakoja apie santuoką, o lietuviškame variante, mūsiškame, mes sugalvojome, kad tai turėtų būti ir vyras, ir moteris. Tiesiog mes pasidalinome tuos vaidmenis.
Arūnas: Kitą vertus, aš vėl nesutinku su savo antrąja puse, ir niekada nesutiksiu (Inga juokiasi), kad tai tik patvirtino tiesas. Ne, atvirai šnekant, tai tik priverčia susimastyti ir suabejoti tomis tiesomis, pagal kurias tu gyveni, nes taip yra lengviau. Jeigu tu visada galvoji, kad santuokoje yra gerai, jei niekuo neabejoji, tai jau yra blogai.
- Įdomu tai, kad Lietuvoje vaidindami šį spektaklį jūs turite skirtingus scenos partnerius, čia jūs vaidinote drauge.
Inga: Čia mūsų premjera, dabar mes pirmą kartą vaidinome šį spektaklį kartu...
Arūnas: ...scenoje, gyvenime, mes tai darome kasdien, kasnakt, kas rytą, kas vakarą. (šypsosi) Šiaip tai buvo įdomus dalykas taip viską sudėti į vieną.
- Kaip sekėsi vaidinti drauge?
Inga: Aš nežinau, kaip sekėsi scenoje, tą turėtų vertinti žiūrovai, bet mes turėtume pripažinti, kad ruošiantis šiam spektakliui mums teko truputį pakariauti.
Arūnas: Taip, nes, pasirodo, aš įsivaizdavau, jog mano žmona turi žinoti, kaip viskas turi būti...
Inga: Aš irgi tą patį įsivaizdavau apie savo vyrą, kad jis turi suprasti, ką aš galvoju, bet pasirodo, kad net šiandien mūsų požiūriai į daugelį dalykų skiriasi.
Arūnas: Matyt vis dar, atvirai šnekant, reikėtų prisiminti tą pačią finalinę spektaklio frazę: „Ideali santuoka ne ta, kai du idealūs žmonės susitinka ir gyvena idealų gyvenimą, o kai du neidealūs žmonės susitinka ir gyvena vienas kito skirtumais.“
Inga: Tai nėra lengva, visiškai, tai netgi sunku, bet jei tu sugebi tai daryti, tai reiškia, tu esi vertas santuokos. Tie, kurie neverti santuokos, jie negyvena joje, arba pagyvena labai trumpai, o jei tu sugebi išgyventi tiek metų, kiek mes kankinamės (juokiasi)...
Arūnas: Čia yra kaip „Survival“ (realybės šou „Išlikimas“ - red. past.). Tai va, aš jaučiuosi kaip dalyvaudamas išlikimo šou...
Inga: O tu manai, kad aš kitaip jaučiuosi?
Arūnas: Ne, aš manau, kad taip pat kaip „Nuogi ir išsigandę“ (televizijos laida „Naked and Afraid“ – red. past.)
- Spektaklyje yra daug komiškų situacijų, kaip dažnai atpažįstate save panašiose situacijose?
Arūnas: Jų yra daugiau nei mes parodėme spektaklyje. (juokiasi)
Inga (šypsosi): Ačiū Dievui, jog mūsų gyvenime humoro yra daug. Ir ne tik humoro, bet ir sudėtingų situacijų, kai mes pasipykstame ir kariaujame, bet aš manau, jog humoras gali išgelbėti bet kurią porą ir duok Dieve, kad kiekviena pora ir dauguma porų mėgintų tą įtraukti į savo gyvenimą. Būtent juokais paversti daugelį skausmingų, sudėtingų, neišsprendžiamų situacijų. Na, savotiškai numoji ranka ir patrauki per dantį ir save, ir jeigu dar partneris leidžiasi patraukiamas per dantį, tada viskas išsisprendžia lyg daug lengviau ir tada galima tą „Survival“ padaryti ir išlikti...
Arūnas: Viskas paprasta, jei pora nori išlikti kartu, nori tai daryti ir gyventi kartu, viskas tik padeda, o jei ne, tai nepadės nei humoras, nei neapykanta, nei dar kažkas. Čia, matyt, reiktų prisiminti tą paprastą, nuvalkiotą dalyką, kaip prasidėjo Tolstojaus „Ana Karenina“, kur pirmame sakinyje rašoma – visos laimingos poros yra panašios, o visos nelaimingos poros yra nelaimingos skirtingai.
- Ar tiesa, jog kaip atlikėjai Čikagoje esate pirmą kartą?
Abu: Oj ne...
Inga: Kaip artistai, taip, tiesiog aš esu dainavusi, o tu.. (atsisuka į Arūną Valinską)
Arūnas: Aš esu vedęs koncertą per Jonines, bet teatro scenoje, tai yra pirmas kartas apskritai..
Inga: Šitas spektaklis Arūnui, kaip tokio žanro spektaklis, apskritai yra pirmas, man jis jau yra antrasis. Tokiame amplua...
Arūnas: Trečias.
Inga: Ką dar vaidinau?
Arūnas: Tadas Blinda.
Inga: Tai tada šitų neskaičiuojame. Čikaga nėra mums nauja, buvo Joninės ir prieš tai dar buvome.
Arūnas: Mūsų pirmas vizitas į JAV, mes nusileidome Čikagoje.
Inga: ...tikrai ne pirmas kartas. Su tokiu vaidmeniu, taip, pirmas.
- Pasirodysite Naujametinėje programoje. Kuo ateinantis renginys skirsis nuo šiandienos pasirodymo?
Inga: Ten mes darysime tai, ką darome dažniau, tai yra, aš dažniau dainuoju, negu vaidinu, nors dabar atrodo, jog dainavimo ir vaidinimų skaičius išsilygino, o Arūnas bus konferansjė, o tą jau jis daro... 30 metų...?
Arūnas: Taip, jau 30 metų...
Inga: Ir tai bus artimiau ir labiau pažįstama mums, nes mes tuo užsiimame seniau.
Arūnas: ...Be to, pats vakaras diktuoja nuotaiką, ne tik tų, kurie scenoje, bet ir tų, kurie ateina. Naujųjų metų sutikimas yra šventė ir tiesiog, atvirai šnekant, šioje vietoje bet kuris artistas, dainininkas, ar tas, kuris veda vakarą – konferansjė, jis paprasčiausiai neturi trukdyti žmonėms sutikti Naujųjų metų. Nes jeigu tu atsibundi sausio 1-ą dieną ir galvoji: „Jėzau, aš išmečiau pinigus veltui ir kur aš ten buvau?“- tai čia pats baisiausias dalykas. Aš tikiuosi, mes nebūsime kalami prie kryžiaus, nes tokia miela publika. Šį vakarą buvo labai šilta publika, aišku šventės - Kūčios, Šv. Kalėdos. Matyt, visi atėjo laimingi, nes grąžino nereikalingas dovanas (juokiasi abu), kas mus šiandien nustebino viešbutyje, įsijungus TV...
Inga: ...kažkaip Lietuvoje mes tokios tradicijos neturime...
Arūnas: ...Didžioji dovanų grąžinimo diena (juokiasi abu)
Inga: ...Tai buvo labai keista, bet toks gyvenimas.
Arūnas: O gruodžio 31-ąją mūsų laukia puikūs Naujieji metai - su gera nuotaika, gera publika ir gerom dainom. Linksmai palydėsime senuosius ir pasitiksime Naujuosius metus.
„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė
Kviečiame pasižvalgyti po renginio akimirkas:
