Kai nesiseka, tai nesiseka. Kad ir kas taptų naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu po lapkritį įvyksiančių visuotinių rinkimų, naujasis šalies vadovas, labai tikėtina, iš karto susidurs su nauja recesija, mano ekspertai.
Amerikos ekonomika auga jau 83 mėnesius iš eilės. Tačiau ekspertai mano, kad ketvirtas pagal ilgumą per 150 metų ūkio augimas jau rodo lėtėjimo ženklus: korporacijų pelnas nebeauga ar net mažėja, o darbo jėga kainuoja vis brangiau.
Be to, šalies ekonomika vis dar jautri bet kokiems iššūkiams ar smūgiams, o ūkio plėtros tempas yra nežymus, ir nuo 2009 metų birželio, kai buvo užfiksuotas paskutinis BVP sumažėjimas, siekė vidutiniškai maždaug 2 proc.
„Jeigu kitas prezidentas nesusidurs su recesija, tai taps Amerikos ekonomikos rekordu, – mano Niujorke veikiančios „Conference Board“ vyriausiasis ekonomistas Šiaurės Amerikai Gadas Levanonas. – Ilgiausias nenutrūkstamas ūkio augimas istorijoje yra trukęs 10 metų ir jis prasidėjo 1991 metais.“
Buvęs JAV iždo sekretorius Lawrence'as Summersas sako, kad ciklų kaitos istorija rodo, kad „recesijos tikimybė per artimiausius trejus metus yra gerokai didesnė nei 50:50“. „JPMorgan Chase & Co.“ vyriausiasis JAV ekonomikos ekspertas Michaelas Ferolis mano, kad ūkio nuosmukio tikimybė dabar yra maždaug 60 proc.
Tai ne pirmas kartas, kai naujai išrinktam Jungtinių Valstijų prezidentui iš karto tenka tvarkytis su susitraukusiu BVP ir ekonominiais iššūkiais. Kai Barackas Obama 2009 metų sausio 20 d. buvo prisaikdintas prezidentu, šalies ekonomika išgyveno giliausią nuosmukį nuo Didžiosios depresijos laikų. Į Baltuosius rūmus 2001 metais atėjus jo pirmtakui George'ui Bushui, šalies ūkis tai pat buvo pradėjęs smukti, nors nuosmukis buvo gerokai mažesnis nei tas, kuris pasitiko Obamą.
Šiuo metu didžiausia artimiausio laikotarpio ekonomikos grėsmė kyla iš užsienio. Buvęs Tarptautinio valiutos fondo pareigūnas Desmondas Lachmanas sako, kad birželio 23-osios Didžiosios Britanijos referendumas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos ir didesnis nei tikėtasi Kinijos ekonomikos sulėtėjimas bei atsinaujinusi recesija Japonijoje yra tarp svarbiausių įvykių, galinčių ryškiai paveikti finansų rinkas ir pasaulinę ekonomiką per ateinančius mėnesius.
„Yra gana reikšminga rizika, kad iki to laiko, kai sausį į postą atsisės kitas prezidentas, pasaulis bus labai nepalankioje padėtyje“, – sako Lachmanas, kuris mano, kad recesijos tikimybė yra 30-40 procentų.
Investuotojai taip pat gali išsigąsti, jei pasirodys, kad Trumpas yra tikėtinas kandidatas laimėti prezidento rinkimus, mano Lachmanas, kuris yra tikras, kad jo atkakliai protekcionistinė laikysena prekybos atžvilgiu ir tariamai bravūriškas požiūris į valstybinę skolą nėra labai patrauklus.
Netikrumas dėl rinkimų baigties jau dabar galimai daro neigiamą poveikį ekonomikai – visuomenės nuomonės apklausose tiek kompanijos, tiek vartotojai dėl to reiškia vis didesnį nerimą.
Pirmąjį šių metų ketvirtį JAV bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ūgtelėjo 0,5 proc. – mažiausiai per dvejus metus (palyginimui, ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį metinis ūkio prieaugis sudarė 1,4 proc.). Esant tokiam mažam augimui reikia labai nedaug, kad ekonomika būtų pastumta į recesiją.
„Ekonomikos atsigavimai nuo senatvės nemiršta, – sako jis. – Jie yra nužudomi. O trys pagrindiniai žudikai, kuriuos mes turėjome praeityje, šiuo metu nėra labai bauginantys.“ Pasak jo, šie „žudikai“ yra centrinio banko smarkiai keliama palūkanų norma, staigus naftos kainų augimas ir nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimas.
„Tai kaip dviratis, kuris važiuoja per lėtai. Reikia labai nedaug – pakanka tik stipresnio vėjo – kad jis nukristų ant šono“, – sako ekonomistas ir konsultantas Narimanas Behraveshas iš Leksingtono, Masačusetso.
Tačiau Behraveshas yra kiek optimistiškesnis nei jo kolegos, sakydamas, kad Jungtinių Valstijų ekonomika dar turi nemažai gerai veikiančių dedamųjų, kurie jei suteikia pastiprinimą. Pasak jo, recesijos tikimybė per ateinančius porą metų siekia daugiausiai 25 proc.
„Ekonomikos atsigavimai nuo senatvės nemiršta, – sako jis. – Jie yra nužudomi. O trys pagrindiniai žudikai, kuriuos mes turėjome praeityje, šiuo metu nėra labai bauginantys.“
Pasak jo, šie „žudikai“ yra centrinio banko smarkiai keliama palūkanų norma, staigus naftos kainų augimas ir nekilnojamojo turto kainų burbulo sprogimas. Šįkart FED politikos formuotojai aiškiai rodo, kad palūkanų normą ketina kelti palengva, naftos rinkoje pasiūla vis dar smarkiai viršija paklausą, o namų kainos tam tikra prasme yra žemesnės nei per jų piką 2007-aisiais.
