JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigubą pilietybę“ nariai susirinko pasveikinti Praną Povilaitį gražaus 90 metų Jubiliejaus proga. Mūsų draugas Pranas Povilaitis, kurio JAV išeivijai pristatyti nereikia - tai žmogus, savo gyvenimą paskyręs kovai už Lietuvos laisvę. Pranas priklausė daugeliui išeivijos organizacijų, bet svarbiausios - VLIK‘as (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas), ALT‘as (Amerikos lietuvių taryba), Amerikos Romos katalikų federacija ir kt. Didelę gyvenimo dalį jis skyrė išeivijos Krikščionių demokratų sąjungai (nuo 1989 m. jis yra šios sąjungos generalinis sekretorius). Nepakaktų vietos surašyti mūsų mielo Prano ilgo gyvenimo veiklos, skirtos Lietuvai.
Rašau „mūsų Pranas“, nes tai retas žmogus, taip nuoširdžiai bendradarbiaujantis su trečiabangiais. Edvino Giedrimo (trečiabangis iš Connecticut) rūpesčiu, bendraujant su Pranu, buvo pasirengta iškilmingai perkelti prel. Mykolo Krupavičiaus palaikus į Tėvynę.
2006 m. pasiūliau įkurti visuomeninį komitetą (toliau – Komitetas) prelato palaikams perkelti į Lietuvą. Kartu su išeivijos atstovais sudarėme renginių planą. Surengėme atsisveikinimo paminėjimą Čikagos Jaunimo centre. Programą atliko Čikagos pedagoginio lituanistikos instituto studentai, vadovaujami direktorės Rūtos Kuncienės. Dr. Romualdas Kriaučiūnas papasakojo apie prelato jaunystę, jo kelią į kunigystę.
Prelato palaikams perkelti iš Čikagos Šv. Kazimiero kapinių į Marquette Park Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, kurioje įvyko iškilmingos atsisveikinimo Mišios, vadovavo Pranas Povilaitis, taręs ir atsisveikinimo žodį. Po šv. Mišių karstas su palaikais buvo išvežtas į Lietuvą.
Mes kreipėmės ir į Seimo pirmininką, kviesdami surengti iškilmingą posėdį Seime, suteikiant žodį Pranui Povilaičiui, kaip prel. M.Krupavičiaus bendražygiui.
Įvertinus nepaprastai didelį prel. Mykolo Krupavičiaus indėlį į nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio reformą, kurios dėka ženkliai pakilo Lietuvos ūkis, Edvino Giedrimo iniciatyva, mūsų Komitetas kreipėsi į prezidentą Valdą Adamkų dėl prelato apdovanojimo Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Surinkome daug parašų... Deja, prelatas apdovanotas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
Perkėlus palaikus, nutarėme Komiteto darbą užbaigti. Tačiau 2006 m. lapkričio 13 d. LR Konstitucinio teismo sprendimu buvo panaikinta prigimtinė LR pilietybės išsaugojimo teisė įgijus kitos šalies pilietybę. Be abejo, tai sukrėtė ne vieną trečiabangį, nes išeivijai tokia teisė buvo palikta. Dėl to iškilo būtinybė sutelkti jėgas ir stengtis, kad būtų atstatytas teisingumas tik papildant LR Pilietybės įstatymą.
Komitetas, pasivadinęs JAV lietuvių visuomeniniu komitetu „Už dvigubą pilietybę“, pakvietė visus veikti kartu. Iš antrabangių Komitete liko tik Pranas Povilaitis. Ačiū jam, kad suprato ir pritarė mūsų kovai – juk prigimtinės teisės išsaugojimas nepaprastai prisideda prie išsiblaškiusių po pasaulį tautiečių vienybės bei Tautos vientisumo.
Lietuvis Pranas puikiai suprato ir Referendumo svarbą – jo įsitikinimu, Lietuvos valstybės žemė negali būti parduodama užsieniečiams. Už referendumo idėjas jis balsavo „Taip“.
Sausio 8 d. šventėme 90-ąjį Prano gimtadienį. Susirinkome bendraminčiai, su kuriais buvome kartu Komitete (ir ne tik) jo šiltuose namuose. Tai buvo kukli šventė ir, Prano žodžiais tariant, „jauku lyg savo šeimoje“.
Smagu matyti žvalų, ryškaus proto, mąstymo Praną, vaikščiojantį tiesiai, be lazdos. Svarbiausia, ištikimai mylintį Tėvynę Lietuvą, kurioje norėtų ir numirti. Tik, deja, tos tvirtų Suvalkijos ūkininkų sodybos, kurioje jis augo, brendo, jau nebėra - sovietų melioracija sulygino, nušlavė nuo žemės paviršiaus ir atminimo ženklus.
Būk tvirtas ir sveikas, Lietuvos Ąžuole!
Ligija Tautkuvienė, JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigubą pilietybę“ pirmininko pavaduotoja
A.Dobrovolskienė nuotr.: sėdi (iš kairės) Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonas Jaunius Kelpšas, dailininkė Magdalena Stankūnienė, Jubiliatas Pranas Povilaitis; stovi (iš kairės) ALIAS (Amerikos lietuvių inžinierių architektų sąjunga) pirmininkė Aurelija Dobrovoslkienė, Ligija Tautkuvienė, žurnalistė Stefa Tamoševičienė, Rūta Kuncienė.
