Vyriausybė pirmadienį per pasitarimą pavedė Teisingumo ministerijai parengti įstatymo projektą, kuris reglamentuotų balsavimo internetu sistemos sukūrimą ir įgyvendinimą.
Kurs pilotinę sistemą
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, įstatymu bus siekiama nustatyti prielaidas įteisinti Lietuvoje balsavimą internetu, pagrindinius jo principus, balsavimo internetu informacinės sistemos steigimo pagrindus, jos saugumo reikalavimus.
Teisingumo ministerijos teigimu, įstatymas leistų išbandyti balsavimo internetu informacinės sistemos veikimo principus, įvertinti su tokiu balsavimu susijusias rizikas. Siūloma pirma sukurti pilotinę informacinę sistemą, kuri galėtų būti išbandyta atliekant gyventojų apklausas savivaldybėse.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis tikisi, kad iš pradžių sukūrus internetinio balsavimo sistemą ir ją išbandžius, pavyks įtikinti Seimą priimti įstatymų pataisas, kurios atvertų kelią internetiniam balsavimui per rinkimus.
„Visi bandymai Seime priimti atitinkamas įstatymų pataisas nepadėjo, kyla tam tikras nepagrįstas politikų būgštavimas, kad sistema gali būti nepakankamai saugi. Manau, po jos sukūrimo, testavimo bus lengviau pakeisti teisės aktus“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.
Parlamentas pavasario sesijoje grąžino iniciatoriams tobulinti su internetiniu balsavimu susijusius įstatymų projektus. Dauguma prieš internetinį balsavimą pasisakančių parlamentarų kelia abejones, ar bus užtikrintas balsavimo sistemos saugumas, garantuojami skaidrūs rinkimų rezultatai.
Pasak J.Bernatonio, internetinio balsavimo galimybė turėtų būti sudaryta per 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimus.
„Mano įsitikinimu, ne vėliau kaip 2019 metų savivaldos rinkimuose jau bus taikoma internetinė sistema, nes tuo metu pasaulyje jau daug kur bus taikoma“, - sakė jis.
„Pažangos niekas nesustabdys, anksčiau ar vėliau ji praverš tuos barjerus, kuriuos stato neatsakingi politikai. Tai yra mąstymo problemos, o ne mūsų techninių galimybių“, - apie pasipriešinimą internetinio balsavimo įteisinimui skalbėjo J.Bernatonis.
Anksčiau Seimas jau kelis kartus aptarė įvairias iniciatyvas dėl elektroninio balsavimo įteisinimo ir kaskart projektai būdavo grąžinami. Teisingumo ministro teigimu, naujasis projektas Seimui bus pateiktas jau šią rudens sesiją.
Gegužę vykdytos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 56 proc. Lietuvos gyventojų yra už balsavimo internetu įteisinimą kaip papildomą galimybę dalyvauti rinkimuose.
Padidintų susidomėjimą rinkimais
„Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje – vienas iš mažesnių visoje Europos Sąjungoje. Šiemet surengtuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik apie 47 procentų rinkėjų. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse rinkėjų aktyvumas siekia 67 procentus. Įteisinus balsavimą internetu, tikėtina, daugiau piliečių išreikštų savo valią rinkimuose“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šiemet Teisingumo ministerijos užsakymu buvo surengta gyventojų apklausą, kurios duomenys parodė, jog daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (56 proc.) remia idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. Dar didesnis rėmėjų procentas yra tarp tų, kurie naudojasi internetu kasdieniame gyvenime – apie 70 proc.
Šios apklausos rezultatai rodo, kad balsavimas internetu labiausiai imponuoja dėl to, kad yra patogus – taip mano net 66 proc. apklaustųjų. Beveik 50 proc. mano, kad balsavimo internetu įteisinimas sudarytų prielaidas užsienyje gyvenantiems arba studijuojantiems Lietuvos piliečiams aktyviau dalyvauti rinkimuose. O ketvirtadalis apklaustųjų yra įsitikinę, kad balsavimas internetu padidintų gyventojų susidomėjimą rinkimais.
Elektroninio balsavimo srities lyderė yra Estija, kurioje piliečiai nuo 2005 m. turi galimybę balsuoti internetu vietos savivaldos, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose. Prancūzijos piliečiai, gyvenantys už Prancūzijos ribų, nuo 2009 m. balsuodami internetu renka išeivijos asamblėją. Vietos savivaldos rinkimuose balsavimas internetu organizuojamas Ontario provincijoje Kanadoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje Australijoje. Balsuoti internetu vietos rinkimuose gali Šveicarijos Neuchatel, Ciuricho ir Ženevos kantonų gyventojai.
