Pirmą kartą apie plutonį pasaulis sužinojo per Antrąjį pasaulinį karą, Amerikai įgyvendinus savo branduolinių ginklų kūrimo programą. Jo naikinamoji galia išaiškėjo karo pabaigoje, kai, vos per milijoninę sekundės dalį, vienas kilogramas plutonio virš Nagasakio susprogdintoje bomboje sunaikino šį miestą.
Šiandien visa eilė šalių, įskaitant Prancūziją ir Japoniją, eksperimentuoja su plutoniu savo reaktoriuose bei didina šios pavojingos medžiagos atsargas be jokio aiškaus ekonominio tikslo, vien tik tam, kad sustiprintų savo gynybinį pajėgumą.
Japonija, vienintelė savo branduolinio ginklo nekūrusi šalis, kaupianti plutonį, jo turi jau beveik 50 metrinių tonų. Praėjusį mėnesį šalis išplukdė per 700 svarų tokio branduolinei ginkluotei kurti skirto plutonio (kurio užtektų pagaminti 50 branduolinių bombų) į saugesnę vietą JAV, tačiau ministras pirmininkas Shinzo Abe ir toliau spaudžia vyriausybę priimti įstatymą, garantuosiantį finansavimą naujam panaudoto kuro „perdirbimo“ fabrikui, kuriame būtų galima išgryninti šimtus tonų plutonio, o vėliau jį panaudoti branduolinėse jėgainėse.
Tuo tarpu į Kinijos penkerių metų veiklos planą yra įtrauktas pasiūlymas pirkti panašų perdirbimo fabriką Prancūzijoje ir gryninti plutonį taip, kaip tą daro Japonija. Nuo jos neatsilieka ir Pietų Korėja, kuri tvirtina turinti tokią pat teisę kaupti plutonį, kaip ir Japonija.
Tokie šalių planai kelia nerimą. Kaip 2012 m. Branduolinio saugumo viršūnių susitikime kalbėjo prezidentas Barackas Obama, „mes žinome, kad net ir mažiausias plutonio kiekis – maždaug obuolio dydžio – gali pražudyti šimtus tūkstančių žmonių ir sukelti globalinę krizę... Mes paprasčiausiai negalime ir toliau kaupti milžiniškų kiekių tos pačios medžiagos, kurią norime apsaugoti nuo teroristų“.
Fizikai, kūrę šiuos ginklus Amerikai per Antrąjį pasaulinį karą, turėjo kiek kitokią viziją – kad juos būtų galima panaudoti taikiai. Jie kalbėjo apie plutonio reaktorius, kurių galia suteiktų energijos visai žmonijai tūkstančiui metų į priekį. Šią viziją pasigavo ir išsivysčiusio pasaulio lyderiai, nuo 7-ojo dešimtmečio išleidę maždaug $100 mlrd. bandydami sukurti tokius reaktorius. Nereikia nė sakyti, kad visi jų mėginimai žlugo. Ir gerai - dabar jau žinome, koks baisus galbūt atrodytų pasaulis, jei tokia pavojinga medžiaga kaip radioaktyvusis plutonis taptų kasdienio vartojimo preke, kaip automobilių kuras. Visame pasaulyje branduoliniai reaktoriai dabar yra varomi beveik negrynintu uranu, kurio branduoliniuose ginkluose panaudoti neįmanoma.
Visų trijų rytų Azijos šalių plutonio gryninimo planai, kartu su blogiausio atvejo scenarijais, dar labiau destabilizuoja ir taip neramų regioną. Nors JAV negali diktuoti nė vienai iš tų šalių, ji gali pasinaudoti savo, kaip pagrindinės Pietų Korėjos ir Japonijos karinės sąjungininkės, statusu.
Tačiau kaip tuomet paaiškinti Prancūzijos, Rusijos, Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos suinteresuotumą ir toliau kaupti plutonį? Valstybinės paskatos paaiškina Rusijos ir Prancūzijos motyvaciją, tačiau kalbant apie rytų Aziją nederėtų pamiršti ir pirminio plutonio panaudojimo būdo – kurti branduolinį ginklą. Ypač Pietų Korėjoje įsitikinimas, kad šalis turėtų gauti teisę gryninti plutonį, išplito po Šiaurės Korėjos nelegaliai atliktų branduolinių bandymų. Saugumo ekspertai Japonijoje taip pat vis garsiau kalba apie plutonio programos didinimą kaip atsvarą Šiaurės Korėjai ir Kinijai. Tuo tarpu Kinijos branduolinės energetikos sektorius vis dar gyvena praėjusių dešimtmečių fantazijomis apie pigią energiją ateinančioms kartoms, nors kai kurie analitikai jau baiminasi, kad Kinija savo planuojamus pirkti kuro perdirbimo fabrikus gali panaudoti, kad greitai padidintų branduolinę ginkluotę iki Rusijos ar JAV lygio.
Visų trijų rytų Azijos šalių plutonio gryninimo planai, kartu su blogiausio atvejo scenarijais, dar labiau destabilizuoja ir taip neramų regioną. Nors JAV negali diktuoti nė vienai iš tų šalių, ji gali pasinaudoti savo, kaip pagrindinės Pietų Korėjos ir Japonijos karinės sąjungininkės, statusu.
Pirmas žingsnis jau žengtas. Neseniai užbaigtos derybos dėl JAV ir Korėjos Respublikos taikaus branduolinio bendradarbiavimo sutarties atnaujinimo baigėsi tuo, kad abi šalys sutiko išnagrinėti Pietų Korėjos reikalavimą suteikti šaliai teisę perdirbti panaudotą kurą branduoliniame sektoriuje, pradedant jungtinį 10 metų trukmės tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar tokia programa šaliai pasiteisintų.
Tačiau pagrindinis mūsų tikslas turėtų būti visiškas šio brangaus, pavojingo, beprasmio plutonio gryninimo verslo užbaigimas. JAV to siekia nuo 1974-ųjų, kuomet Indija panaudojo plutonį, išgautą neva civilinės paskirties reaktoriuose, kad paleistų branduolinių ginklų programą. Nuo to laiko Belgija, Vokietija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys jau atsisakė tokių savo planų. JAV ir toliau privalo didinti spaudimą likusioms.
Frankas von Hippelis, Prinstono universiteto profesorius emeritas,
Fumihiko Yoshida, Carnegie tarptautinės taikos fondo atstovas
