Gražūs žodžiai apie demokrtatiją, sąjungininkus ir NATO, demonstruojamas ryžtas reaguoti į priešišką Rusijos veiklą, kvietimas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui apsilankyti Baltuosiuose rūmuose – JAV lyderis Joe Bidenas dar prieš pirmąją prezidentinę išvyką į užsienį gana aiškiai apibrėžė savo užsienio politikos viziją. „Amerika sugrįžo“ – neabejotinai būtent tokį šūkį į susitikimus su pasaulio lyderiais vežasi jis. Ar Bideno siunčiama žinia bus išgirsta?
JAV prezidentas bendraus ir su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu, kuris dar pernai nė neslėpė, kad Londonui būtų palankesnė dar viena Trumpo kadencija, ir su karaliene Elizabeth II, ir su autokratiniais Turkijos bei Rusijos lyderiais. Tiesa, netrūksta abejonių, kad į susitikimą su Vladimiru Putinu, kurio idėją, beje, iškėlė anksčiau šiemet „žudiku“ Rusijos lyderį pavadinęs Bidenas, veržiamasi per anksti – esą kam bendrauti, jei šiuo metu dėl nieko nesutariama?
Bandymas atsigriebti
Bidenas jau ne vienoje kalboje tiek prieš rinkimus, tiek jau po jų leido suprasti, kad XXI amžių laiko demokratijos ir autokratijos priešpriešos šimtmečiu. 78-erių JAV prezidentas laikomas bene labiausiai užsienio politikos srityje patyrusiu Amerikos lyderiu, žengia į areną, kurioje vis drąsiau reiškiasi Kinija ir kurioje dar pernaiTrumpas savo elgesiu sėjo abejones Vašingtono patikimumu.
„Bidenas ir kiti jo komandos nariai iš visų šalių, kurias bandys dėl ko nors įtikinti, girdės klausimus, ar galime tikėti tuo, ką girdime. Pažiūrėkite, kas nutiko su susitarimu dėl Irano branduolinės programos – buvęs prezidentas jį suplėšė. Kas bus, jei po ketverių metų Baltuosiuose rūmuose vėl atsidurs Trumpas ar Trumpo klonas? Kokia prasmė su jumis tartis, jei susitarimai taip lengvai sulaužomi? Manau, kad Bideno žmonės supranta, kad Amerikos kaip patikimos sąjungininkės reputacijai padaryta žala“, – „The Guardian“ sakė seras Peteris Westmacottas, buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius JAV.
Bidenas pastaruosius puspenkto mėnesio tikrai turėjo ką veikti namuose – tęsiasi kova su koronavirusu, kuri dabar virto siekiu paskatinti kuo daugiau amerikiečių pasiskiepyti, reikėjo susitarti dėl pagalbos ekonomikai.
Dabar prezidentas bando atsigriebti ir, skirtingai nei Trumpas, kuris pirmosios kelionės išvyko į konservatyvią Saudo Arabijos monarchiją, keliaus į Jungtinę Karalystę, Belgiją ir Šveicariją – analitikų teigimu, tai irgi yra tam tikras signalas.
Domėsis Šiaurės Airijos klausimu
Pirmiausia – susitikimas su Johnsonu, per kurį, anot Baltųjų rūmų, bus „patvirtinta specialių JAV ir Jungtinės Karalystės santykių stiprybė“. Abu lyderiai akis į akį bendraus pirmą kartą, o susitikimas gali būti gana keistas. 2019 metais Bidenas pavadino Johnsoną „fiziniu ir emociniu Trumpo klonu“.
„Bidenas niekada nemanė, kad „Brexit“ buvo gera idėja, jam nepatiko įžeidžianti Boriso retorika, suerzino ir gana aiškūs signalai, jog Dauningo gatvė būtų patenkinta dar ketveriais metais su Trumpu. Tokią nuotaiką būtina sukontroliuoti“, – tvirtino Westmacottas.
Darbotvarkėje – koronaviruso pandemija, pasaulinė iniciatyva dėl korporatyvinių mokesčių, Kinijos iššūkis, susitarimas dėl Irano branduolinės programos ir Jungtinių Tautų konferencija, lapkritį rengiama Glazgo mieste Škotijoje.
Tiesa, Bidenas, kuris labai didžiuojasi savo airiška kilme, jau yra įspėjęs, kad JAV ir Jungtinės Karalystės galimybės pasiekti susitarimą dėl prekybos priklausys nuo pagarbos Didžiojo penktadienio susitarimui – jis 1998 metais nutraukė dešimtmečius trukusį smurtą Šiaurės Airijoje.
„Bidenui tikriausiai bus įdomu ne tik tai, kaip sekasi su „Brexit“, bet ir įvertinti, ką premjeras galvoja apie situaciją Šiaurės Airijoje. Bidenui tema tikrai rūpi, nes jis – airis katalikas. Jis parodys Johnsonui, kad Amerikai šis klausimas svarbus“, – mano Westmacottas.
Proga parodyti, kad Amerika sugrįžo
Toliau maršrute – birželio 11-13 dienomis Kornvalyje vyksiantis Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderių susitikimas. Ten vėl bus kalbamasi apie pandemiją, ekonomikos gaivinimą, klimatą ir, anot Baltųjų rūmų, „didžiųjų demokratijų solidarumą bei bendras vertybes“.
Bidenui šis suvažiavimas – pirmoji proga iš arti pabendrauti su artimiausiais partneriais ir giliai po žeme užkasti Trumpo mėgtą mantrą „Pirmiausia Amerika“.
„Bidenas turi galimybę sugrąžinti Amerikai pasaulio lyderės vaidmenį. Nėra jokių abejonių, kad pasitikėjimas JAV smarkiai smuko dėl Trumpo pasirinko būdo bendrauti su sąjungininkais, kurie bando suvokti, ar tai, kas sakoma, ir vėl nebus laikina“, – teigė buvęs JAV gynybos sekretorius ir Centrinės žvalgybos valdybos direktorius Leonas Panetta.
Kitų šalių lyderiai iš tiesų visus ketverius metus spėliojo, ko iš jų nori Trumpas. Vieni, pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, laikėsi nuo jo atokiau, kiti bandė jam įtikti. Lengviau atsidusti dabar, tiesa, gali visi.
„Kitiems G-7 atstovams ir bendrai visam pasauliui siunčiama žinia, kad Amerika niekada nebuvo atsitraukusi – kad Donaldas Trumpas JAV istorijoje buvo visiška anomalija ir kad Bidenas reiškia normalumą. Tai nėra toks normalumas, su kuriuo aš sutinku, bet tai yra normalumas, lygintinas su, tarkime, George'u W.Bushu respublikonų pusėje. Trumpas neturi jokios ideologijos, nėra jokio trumpizmo. Trumpas yra klaida“, – dėstė buvęs Trumpo patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Boltonas.
Birželio 13-ąją Bideną Vindsoro pilyje priims karalienė Elizabeth II, o kitą dieną JAV lyderis vyks į Briuselį, kur dalyvaus NATO viršūnių susitikime ir pabrėš JAV įsipareigojimus dėl kolektyvinio saugumo.
Bidenas Briuselyje taip pat susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris neseniai labai įsižeidė, kai JAV prezidentas pripažino 1915-ųjų armėnų tautos genocidą.
Ten pat, Belgijos sostinėje, JAV lyderio laukia ir ES-JAV viršūnių susitikimas. Tikimasi, kad jo metu Vašingtonas ir Briuselis bent pabandys suformuoti vieningesnį požiūrį į Kinijos iššūkį, o kuluaruose Bideno lauks ir Belgijos karalius Philippe'as bei premjeras Alexanderis De Croo.
Žada remti sąjungininkes
Galiausiai birželio 16-ąją skrendama į Ženevą, kur įvyks pats laukiamiausias susitikimas – su Rusijos prezidentu Putinu. Bidenas dar vasarį teigė įspėjęs Putiną, kad „dienos, kai JAV laisvai leisdavo Rusijai agresyviai veikti – kištis į mūsų rinkimus, rengti kibernetines atakas, nuodyti savo piliečius, baigėsi“. Kovą JAV prezidentas neprieštaravo, kai žurnalistas pavadino Putiną „žudiku“, o kelios dienos prieš artėjančią kelionę į Europą komentare pabrėžė, kad Amerika palaikys savo sąjungininkes Europoje bendraudama su Rusija.
„Vieningai spręsime Rusijos iššūkius Europos saugumui, pradedant Rusijos agresija Ukrainoje, ir nebus jokių abejonių dėl Jungtinių Valstijų pasiryžimo ginti mūsų demokratines vertybes, kurių negalime atskirti nuo savo interesų“, – rašė Bidenas.
Neabejojama, kad šis susitikimas bus kitoks nei jaukus D.Trumpo ir V.Putino pasisėdėjimas Helsinkyje 2018 metais. Boltonas prisiminė: „Po garsiojo pokalbio tik su vertėjais mūsų vertėjas mums pasakė, kad, pirma, beveik visą laiką kalbėjo Putinas, antra, kalbėta beveik vien tik apie Siriją.“
„Todėl aš likau patenkintas – kuo mažiau pasako Trumpas, tuo mažiau rizikos, – teigė Boltonas, kuris vis dėlto mano, kad dabar susitikti su Rusijos prezidentui J.Bidenui dar per anksti. – Į susitikimą vyksti, kai turi pasiruošęs bendravimo su Rusija strategija. Nemanau, kad Bidenas ją turi. Pats stebiuosi, kad taip sakau, nes Bidenas daug dešimtmečių dirbo su užsienio politika, tačiau manau, jog jo požiūriui trūksta nuoseklumo.“
Kodėl būtent dabar?
Kiti analitikai, pavyzdžiui, Europos politikos analizės centro vadovė Alina Poliakova irgi turi abejonių dėl susitikimo datos.
„Man neįtikėtina, kad susitikimas apskritai vyksta. Diplomatijoje tokie susitikimai paprastai rengiami kaip baigiamasis derybų akcentas ar proga paskelbti apie kokį nors sudėtingą susitarimą. O dabar, matydama, kokie yra Rusijos ir JAV santykiai, nematau, koks galėtų šių dviejų šalių bendradarbiavimas, nes interesai visiškai priešingi. Todėl klausimas toks: koks šio susitikimo tikslas? Kodėl Bidenas pasiūlė jį surengti?“ – klausė Poliakova.
Bideną tiek demokratai, tiek respublikonai spaudžia kalbėti apie Rusijos kibernetines atakas, programišius, žmogaus teisių pažeidimus, Kremliaus spaudimą Kijevui, kišimąsi į demokratinius rinkimus Vakaruose, manipuliacijas energetikoje.
„Lengva pasakyti, kad kalbėsime apie sunkias temas. Daug sunkiau iš tiesų tai padaryti, ypač kalbant apie Putiną. Jis labai dygus ir nuolat pasitelkia whataboutizmą. Jei prezidentas Bidenas prabils apie Aleksejų Navalną, jis turėtų būti pasiruošęs Putino atsakymui apie neva neteisėtai sulaikytus aktyvistus sausio 6-ąją, per Kapitolijaus šturmą. Tai nepaprastai ciniška, bet Rusija taip elgiasi“, – tvirtino buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.
Jis, beje, įsitikinęs, kad Bideno susitikimai Briuselyje bus net svarbesni: „Bidenas kalba apie demokratijų kovą prieš autokratijas. Taip nekalbėjo ne tik Trumpas, bet ir Barackas Obama.“
