Ketvirtadienį įvyko dar vienas tragiškas išpuolis „laisvoje nuo ginklų“ zonoje – Čatanugos kareivių registracijos punkle Tenesio valstijoje. 24-erių metų šaulys Mohammadas Youssufas Abdulazeezas pašovė 7 žmones. 5 iš jų – Karinio jūrų laivyno pėstininkai, karo veteranai (4 žuvo vietoje, dar vienas mirė nuo sužeidimų šeštadienį). Registratorius ir į įvykio vietą atvykęs Čatanugos policijos pareigūnas buvo sužeisti į kojas, jų gyvybėms pavojus negresia. Stebint reportažą apie šį įvykį per žinias, buvo sunku neatkreipti dėmesio į verbavimo centre kabantį ženklą, draudžiantį šaunamuosius ginklus, aplink kurį žiojėjo kulkų paliktos skylės.
Armijos taisyklėse yra aiškiai nurodoma, kad karinis personalas atlikdami savo oficialias pareigas negali turėti ginklo. Praėjusiais metais prezidento Obamos administracija patvirtino laikinąsias taisykles, draudžiančias asmeninius ginklus visose federalinei valdžiai priklausančiose patalpose ir žemėje, tame tarpe ir armijos verbavimo stotyse.
Mes leidžiame savo šalies kariams nuolat nešiotis ginklus, kai jie yra dislokuoti Irake arba Afganistane, tačiau kai jie grįžta namo, ginklai jiems, panašu, nebepriklauso.
Matyt, Obamos administracija nieko nepasimokė iš žudynių Fort Hoode 2009-aisiais ir 2014-aisiais, bei 2013 metų šaudnėmis Vašingtono Navy Yard. Po įvykio Vašingtone prezidento administracija visą dėmesį sutelkė tik į psichikos sveikatos klausimą. Žinoma, psichikos sveikata yra labai svarbus veiksnys, sulaukiantis labai daug dėmesio po kiekvieno panašaus išpuolio – tiek prieš civilius, tiek prieš pareigūnus. O kas, jei šaulio psichikos sutrikimai nebuvo diagnozuoti arba jis nėra ligonis, o tik teroristas? Kas tada?
Tai, kad armijos personalui (išskyrus karinę policiją) yra draudžiama nešiotis ginklus bazėse, federaliniuose pastatuose ir vykdant oficialias pareigas, potencialiems teroristams yra labai paranku. Jei karinis personalas turėtų teisę į ginklus, tokių lengvų taikinių teroristams ar kitokių paskatų vediniems žudikams iš karto sumažėtų.
Tie, kas gina sprendimą verbavimo punktuose drausti ginklus, argumentuoja tuo, kad ginklai naujokus priverčia pasijausti nepatogiai. Tačiau naujausia statistika rodo, kad JAV yra virš 12.8 milijonų leidimo nešioti ginklą turėtojų. Taigi, labai daug šansų, kad jums būnant restorane ar kino teatre, šalia tikrai bus žmonių, turinčių paslėptą ginklą. Kita vertus, jei ginklai žmogų gąsdina, gal jis nėra tinkamiausias kandidatas stoti į armiją?
Įdomus ir akis atveriantis sutapimas yra tas, kad tą patį ketvirtadienį, prisiekusieji paskelbė verdiktą Auroros kino teatro Kolorado valstijoje šaulio Jameso Holmeso byloje. Primename, kad maždaug prieš mėnesį buvo paviešintas jo dienoraštis, kuriame jis svarstė išpuolį. Pradžioje jis rinkosi tarp oro uosto ir kino teatro, tačiau oro uostą atmetė dėl ten esančios „stiprios apsaugos“. O kai rinkosi iš septynių 20 minučių kelio atstumu esančių kino teatrų, kuriuose buvo rodoma „Betmeno“ premjera, jis pasirinko vienintelį, kuriame buvo draudžiami ginklai. Ne artimiausią, ne didžiausią, o tą, kuriame niekas negalės apsiginti.
Ne tokie seni įvykiai išpuoliai Čarlstono bažnyčioje, Santa Barbaroje ir Brunsvike (Kanada), dar kartą pademonstravo mums, kad tokie žudikai, sąmoningai renkasi beginkles aukas. Žinoma, reikia ieškoti logiško konsesnsuso (kuris greičiausiai nereiškia iki dantų apginkluot kunigus), tačiau kodėl šiems užpuolikams palengvinamas darbas užpulti šalies kariuomenę?
