Beveik iš karto po to, kai 1972-aisiais Joe Bidenas buvo išrinktas į Senatą, jo šeimą sukrėtė tragedija. Automobilio avarijoje žuvo jo žmona Neilia ir nė metukų neturinti dukra Naomi, o abu mažamečiai sūnūs buvo smarkiai sužeisti. Vos 29-erių Bidenas rimtai planavo atsistatydinti ir visą dėmesį skirti likusiai šeimai, tačiau ilgamečių senatorių Tedo Kennedy ir Huberto H. Humphrey žmonės įtikino jį, kad jis gali šias pareigas suderinti. Jis taip ir padarė. 1973-ųjų sausio 5 dieną buvo prisaikdintas senatoriumi Vilmingtono ligoninėje (Delavero valstija), kur tuo metu buvo gydomi jo berniukai, griežtai įsakė, kad darbo metu skambinant sūnums visada būtų sujungiami pokalbiai ir kiekvieną vakarą važiuodavo iš Vašingtono namo į Vilmingtoną, kad būtų su vaikais.
Nors Beau Bidenas nebuvo visiška tėvo kopija, jis taip pat buvo atsidavęs valstybės tarnautojas. Buvęs Delavero generalinis prokuroras, viceprezidento Joe Bideno sūnus Beau mirė šeštadienį nuo atsinaujinusio smegenų vėžio, būdamas vos 46-erių.
„Visos Bidenų šeimos liūdesio neįmanoma nusakyti žodžiais, – oficialiame pareiškime sakė jo tėvas. – Mes žinome, kad Beau dvasia ir toliau liks gyva per mus visus, ypač per jo drąsią žmoną Hallie ir du nuostabius vaikus Natalie ir Hunterį.“
Pirmasis valstybinis Beau darbas buvo teisingumo departamente, kur jis dirbo teisininku, iki pradėdamas privačią praktiką. Jis buvo Delavero armijos Nacionalinės gvardijos majoras ir metus buvo dislokuotas Irake (2008 m. spalį - 2009 m. rugsėjį), kur paskutinėmis JAV okupacijos dienomis tarnavo karo prokuroru. Tai sutapo su jo tėvo kandidatavimu į viceprezidento postą 2008-aisiais. „Jis vyks, nors aš nenoriu, kad jis vyktų, – susirinkusiai miniai kampanijos metu sakė Joe. – Tačiau aš taip pat nenoriu, kad po 15 metų ten turėtų grįžti mano anūkai ar anūkės, todėl labai svarbu misiją užbaigti tinkamai.“
Karinė tarnyba daro didelę įtaką šeimai, net jei tai – viceprezidento sūnus. Jo tėvas ir pamotė dažnai su pasididžiavimu kalbėjo apie Beau tarnybą, tačiau pabrėžė ir to kainą. „Visai šeimai sunkiausias laikas būdavo šventės, nes mes jas visada leidžiame kartu, – pernai metais kalbėdama Villanova universitete sakė Beau pamotė Jill Biden. – Mes stengėmės laikytis savo įprastų tradicijų, tačiau tuščia kėdė prie stalo skausmingai primindavo, kad Beau nėra su mumis“.
Beau dislokacija pabrėžė jo pasiryžimą viską daryti savarankiškai ir savaip. Kol tarnavo Irake, jis neatsisakė savo Delavero generalinio prokuroro pareigų, kurioms buvo išrinktas 2006-aisiais. Prieš trejus metus, 2005-aisiais jis atsisakė Delavero gubernatorės Ruth Ann Minner pasiūlyto paskyrimo į generalinio prokuroro postą ir pasirinko verčiau pareigas laimėti kitais metais vykusių rinkimų metu.
„Beau jautė, kad jis – gal net labiau nei kiti – privalo užsitarnauti šį postą“, – pernai sakė jo brolis Hunteris Bidenas „National Journal“. Kai jo tėvas atsistatydino iš Senato, kad užimtų viceprezidento pareigas 2008-aisiais, Beau atsisakė paskyrimo į jo vietą, į kurią nebuvo išrinktas rinkimų metu.
Skirtingai nei ekstravertas jo tėvas, garsėjantis mokėjimu ir noru bendrauti, Beau labai griežtai atskyrė savo viešas pareigas nuo savo gyvenimo ir visada vengė perdėto visuomenės dėmesio, nedažnai duodavo interviu. Jis mėgavosi didžiuliu populiarumu Delavero valstijoje ir nusprendė pernai nesiekti trečios kadencijos generalinio prokuroro kėdėje, o dėmesį sutelkti į 2016 metų gubernatoriaus rinkimus.
Dar šių metų sausį spaudoje pasirodydavo pranešimų, skelbiančių, kad Beau vis dar planuoja kitais metais kandidatuoti į gubernatoriaus postą, tačiau tuo pat metu žurnalistai užfiksavo tai, kad jo nematyti viešumoje ir pasigirdo spėlionių dėl galimų sveikatos problemų. Gandai pasitvirtino, kai praėjusį mėnesį Beau buvo paguldytas į ligoninę. Paskutinė žinutė, vasario 4 d. išsiųsta iš jo oficialios paskyros Twitter socialiniame tinkle, buvo su nuoroda į „New York Times“ straipsnį apie ekonominį vystymąsi Vilmingtone – mieste, į kurį tarnaudamas Senate kas vakarą traukiniu vykdavo Joe, kad pabūtų namie su sūnumis.
