Likus lygiai trims savaitėms iki Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų, šalies Senatas svarsto, ar patvirtinti prezidento Donaldo Trumpo kandidatę į Aukščiausiąjį Teismą. Respublikonai giria teisėją Amy Coney Barrett, bet demokratai nerimauja, kad jos konservatyvios pažiūros kelia grėsmę legaliems abortams ir LGBTQ+ teisėms. Pati Barrett vengė tiesių atsakymų į senatorių klausimus šiomis temomis, bet žadėjo būti apolitiška.

Ketvirtadienį prisistačiusi, antradienį kandidatė į Jungtinių Valstijų Aukščiausiąjį Teismą atvyko į dvi dienas truksiančią Senate numatytą klausimų ir atsakymų sesiją. Bet į klausimus, susijusius su sveikatos apsauga ar tos pačios lyties santuokomis, tiesiai atsakyti vengė. Lygiai taip pat, net perklausus kelis kartus, nepasakė, ar Aukščiausiasis Teismas turėtų atšaukti prieš beveik 50 metų priimtą sprendimą legalizuoti abortus.

Antrą kandidatūros svarstymo dieną Barrett, kurios paskyrimas tvirtai pakreiptų Aukščiausiąjį Teismą dešinėn, įstatymų leidėjams sakė, kad svarstydama šiuos istorinius sprendimus atsiribotų nuo savo asmeninių ir religinių įsitikinimų.

„Puikiai suprantu, kodėl klausiate šio klausimo. Bet vėlgi, negaliu iš anksto įsipareigoti. Neateinu su planu, neturiu plano bandyti atšaukti nutarimą. Turiu planą laikytis teisės viršenybės ir svarstyti konkrečias gautas bylas“, – sakė kandidatė.

Praktikuojanti katalikė, konservatyvių pažiūrų teisėja Barrett senatoriams sakė, kad tai jai netrukdys priimti nešališkų sprendimų.

„Tą darau dirbdama Septintosios apygardos Apeliaciniame teisme. Jei liksiu dirbti Apeliaciniame teisme, darysiu tą ir toliau. Tą toliau darysiu, ir jei būsiu paskirta į Aukščiausiąjį Teismą“, – tikino Barrett.

Savo bendruomenėje gerbiama konservatyvių pažiūrų Notr Damo universiteto Teisės mokyklos teisės profesorė turi vos trejų metų teisėjos darbo patirtį apeliaciniame teisme.

Tačiau 48 metų uoli katalikė neišvengė Senato teismų komitete esančių demokratų kaltinimų, esą ji buvo pasirinkta, kad Trumpas galėtų įgyvendinti savo svajonę atšaukti savo pirmtako Baracko Obamos priimtą Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą (Affordable Care Act, ACA), dar vadinamą „Obamacare“, užtikrinusį prieinamas sveikatos paslaugas milijonams draudimo neturinčių amerikiečių.

Pasak demokratų, jos nominavimu siekiama, kad teismas panaikintų savo istorinę nutartį 1973 metų byloje „Roe prieš Wade“, užtikrinančią moterų teisę į abortus.

„Prezidentas Trumpas pažadėjo paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėją... kuri į gabalus sudraskys Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą“, – kandidatei sakė Demokratų partijos kandidatė į viceprezidentus Kamala Harris. Pasak jos, ACA lengvatos priklauso „nuo šios vietos ir nuo šio svarstymo rezultatų“.

Tačiau po daugiau nei devynias valandas trukusio klausymo Senate Barrett tvirtai laikėsi savo pozicijų.

„Aš niekam nieko nežadėjau. Nesu niekam angažavusis“, – tvirtino ji.

„Teisėjai negali vieną dieną nubudę pareikšti: „Turiu veiksmų planą. Man patinka šautuvai, man nepatinka šautuvai, man patinka abortai, man nepatinka abortai“ – ir, įžengę kaip karalienės, primesti savo valią pasauliui“, – kalbėjo kandidatė.

„Tai nėra Amy įstatymai, tai yra Amerikos žmonių įstatymai“, – pareiškė ji.

48-erių teisėja jau būtų trečia Trumpo į Aukščiausiąjį Teismą paskirta teisėja. Ji pakeistų praėjusį mėnesį mirusią 87-erių liberalių pažiūrų Ruth Bader Ginsberg.

Tikėtina, kad Barret ištisiems dešimtmečiams nusvers teismo ideologinę kryptį Respublikonų naudai. Iš 9 jau 6 būtų priskirtini konservatyviajai stovyklai ir tik trys – liberaliajai.

Šios teisėjos paskyrimas prieš rinkimus skaldo politikus ir visuomenę. Per svarstymus prie Aukščiausiojo Teismo vyksta protestai tiek prieš, tiek už Barrett.

Kai 2016-iųjų kovą tuometis demokratas prezidentas Barackas Obama pasiūlė savo kandidatą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, respublikonai atsisakė jį svarstyti aiškindami, jog rinkimų metai, nors iki jų dar buvo likę 9 mėnesiai.

Bet respublikonų pusei persvara Aukščiausiajame Teisme respublikonams yra svarbiau nei demokratų kaltinimai veidmainyste. Šiuo metu turėdami daugumą Senate, Barrett kandidatūrą jie gali patvirtinti jau kitą savaitę, likus vos 12 dienų iki rinkimų. Nors Barrett tikina, būsianti nešališka, labai akivaizdu, kad jos nominacijai įtakos turėjo jos pačios griežta pozicija būtent abortų klausimu.

„Aš tiesiog noriu padėkoti prezidentui Donaldui Trumpui už tai, kad padarė vietos prie stalo žmogui, kuriam negėda kovoti už gyvybę, kuris renkasi tikėjimą, tačiau taip pat supranta skirtumą tarp asmeninių įsitikinimų ir teisėjavimo“, – sakė JAV Senato Teismų komiteto pirmininkas Lindsey Grahamas.