PLSŽ atidarymas [/caption]
Prezidentas Valdas Adamkus[/caption]
Pirmosios dienos eitynių akimirka [/caption]
Pirmoji diena
2017-ųjų žaidynės, vykusios birželio 30 - liepos 2 dienomis, į laikinąją sostinę Kauną pritraukė per 4 tūkst. dalyvių iš 26 pasaulio šalių. Jie dalyvavo net 19 sporto šakų varžybose, o penktadienį dalyviai jau stojo į kovą boulingo, futbolo, krepšinio, orientavimosi sporto, stalo teniso, teniso, tinklinio bei paplūdimio tinklinio varžybose. Taip pat įvyko keliautojų sporto mėgėjų šiaurietiško ėjimo žygis.
Pirmąją žaidynių dieną buvo išdalinti ir pirmieji iš net 633 medalių komplektų. Medalių dalybų estafetę Kaune pradėjo stalo tenisininkai ir orientacininkai.
Vakarop žaidynių dalyviai susibūrė Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, kurioje buvo pašventinta žaidynių vėliava ir laikytos Šv. Mišios. Vėliau spalvinga ir gerai nusiteikusi minia, nešina visų žaidynėse dalyvaujančių šalių vėliavomis, pradėjo eiseną nuo bažnyčios Kauno Sporto halės link. Pastarojoje vyko oficiali žaidynių atidarymo ceremonija ir šventinis koncertas.
Istorinėje arenoje susibūrusius dešimtųjų žaidynių dalyvius pasveikino jų globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Mieli sportininkai, visi žaidynių dalyviai, sveiki susirinkę į Kauną, į pasaulio lietuvių sporto sostinę. Tegul jubiliejinių – dešimtųjų – žaidynių medaliams ypatingo svorio suteikia Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Tarp visų planetos sporto įvykių šiomis dienomis Lietuvai svarbiausios bus mūsų žaidynės. Ir ne tik Lietuvai. Į jus bus nukreipti žvilgsniai iš 5 žemynų, iš visų tautiečių bendruomenių, išlydėjusių savo sportininkus į tėvynę. Tegul vienijanti sporto galia vėl pakylėja visą tautą ir uždega širdis siekti naujų laimėjimų, palaikyti vieniems kitus ir džiaugtis, kad esame drauge“, – taip iš ekrano į žaidynių dalyvius kreipėsi D. Grybauskaitė.
Vienas geriausių Pasaulio lietuvių sporto žaidynių ambasadorių Prezidentas Valdas Adamkus savo kalboje leidosi į prisiminimus iš tolimų 1938-ųjų, kai taip pat Kaune buvo surengta pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada.
„Tuomet Lietuva pakvietė po pasaulį išsisklaidžiusius brolius ir seseris į Kauną, būtent į šią vietą. Su dideliu džiaugsmu ir širdies virpesiu stovėjau ir žiūrėjau į einančius sportininkus. Laukėme antrosios olimpiados, bet nesulaukėme dėl tragiškų įvykių. Išsisklaidėme po visą pasaulį, o būtent jūs tam pasauliui ir atstovaujate, – kalbėjo V. Adamkus. – Noriu kaip buvęs sportininkas pasveikinti jus ir palinkėti sėkmės, gerų sportinių varžybų ir parsivežti gražiausius prisiminimus iš jūsų tėvų ir protėvių žemės.“
Kadenciją baigęs Prezidentas įžiebė žaidynių ugnį, o žaidynes oficialiai atidarytomis paskelbė jų organizavimo darbo grupės vadovas, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas. Jis savo sveikinimą užbaigė pacituodamas šiemet sukurtą žaidynių šūkį „Sau, Lietuvai, pasauliui!“.
„Mielas tautieti, broli, sese, įrodyk, ką gali, sau, Lietuvai, pasauliui“, – sakė D. Urbonas.
Žaidynių dalyvius taip pat pasveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, o visi šventės dalyviai vėliau linksminosi stebėdami dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“, grupių „Rondo“ ir „Thundertale“ bei Arvydo Vilčinsko pasirodymus.
Antroji diena
Jubiliejinių žaidynių antrąją dieną jų dalyviai tęsė medalių dalybas ir sėmėsi įspūdžių gimtojoje šalyje. Jei penktadienį varžybas pradėjo tik keleto sporto šakų atstovai, tai šeštadienį kovos vyko visose arenose. Per žaidynių 2 dienas buvo išdalinta jau beveik 400 medalių komplektų iš 633.
Didžiosios Britanijos lietuviams sportinį pavyzdį parodė pats delegacijos vadovas Marius Banaitis, laimėjęs 100 metrų bėgimo rungties varžybas.
„Dar stalo tenise, tenise turime bronzos medalius, tad tuščiomis tikrai negrįšime, – šypsojosi M. Banaitis. – Nuotaikos puikios, lietus, 4 metus laukus varžybų, nuotaikos negadina. Kaip juokavome, pas mus Anglijoje kiekvieną dieną lyja, tad nieko tokio.“
Taip pat buvo nusiteikęs ir Amerikos lietuvių delegacijos vadovas Laurynas Misevičius.
„Žinoma, ne visi laimės medalius, tačiau sportininkai yra labai patenkinti. Stalo tenise medalį laimėjo vienas Čikagos lietuvis, laimėjome plaukime, daug tikimės iš net 10 mūsų krepšinio komandų. Ambicijos didelės, o mūsų didelė sėkmė yra jau vien tai, kad turime rekordinio dydžio delegaciją, dalyviai yra jaunesni, tad turime perspektyvų. Emocijos labai geros, mums žaidynės yra didelė šventė, kaip draugų, klasės susitikimas po 4 metų. Tik gaila, kad žaidynės vyksta taip retai“, – emocingai kalbėjo L. Misevičius.
Specialaus įvertinimo šeštadienį sulaukė Čikagos „Lituanica“, kuriai už anksčiau iškovotas 3 pergales žaidynių krepšinio turnyruose buvo įteiktas specialus prizas.
Žaidynių sportinę programą šeštadienį paįvairino specialią parodą apie žaidynes surengusio Lietuvos sporto muziejaus renginys, kurio metu prisiminta muziejaus ir žaidynių istorija. O aktyvią dieną žaidynių dalyviai užbaigė vakarone ant Nemuno kranto.
Trečioji diena
Dešimtųjų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių trečiąją dieną dalyviai išsidalino paskutiniuosius medalius, o Pasaulio lietuvių forumo metu žaidynių vėliava buvo perduota jas 2021 metais priimsiantiems Druskininkams.
Paskutiniąją varžybų dieną sportininkai išsidalino kai kurių individualių (paskutinieji tai padarė šaudymo iš lanko mėgėjai) ir visų komandinių sporto šakų medalius.
Tradiciškai, itin daug dėmesio sulaukė vyrų krepšinio komandų finalinės kovos, kurių lemiamoje dvikovoje sausakimšoje Arvydo Sabonio krepšinio centro salėje susirungė „Braliukai“ ir Londono „Lituanica“. Rungtynių pradžioje Latvijos lietuviai ir jiems padėjęs gausus būrys Lietuvos krepšininkų pataikė beveik visus metimus iš visų distancijų ir labai greitai įgijo solidžią persvarą.
Po 2 kėlinių „Braliukai“ pirmavo net 47:30, tačiau „Lituanica“ užsispyrusiai nesutiko pasiduoti ir ketvirtojo kėlinio pabaigoje sugebėjo sumažinti atsilikimą iki 67:69. Vis dėlto paskutinę minutę tiksliau sužaidė „Braliukai“, kurie ir šventė pergalę rezultatu 73:68.
Moterų krepšinio varžybas laimėjo Lietuvos kurčiųjų rinktinė, aplenkusi JAV ir Gervėčių bendruomenės (Baltarusija) ekipas, futbolo kovose triumfavo Kaišiadorių komanda, o tinklinio vyrų ir moterų aukso medaliai atiteko klaipėdiečiams.
Jubiliejinio viso pasaulio lietuvius suvienijančio renginio rezultatai buvo aptarti tradiciniame Pasaulio lietuvių forume Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje. Forumo dalyvius sveikino žaidynių organizacinės darbo grupės vadovas Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Europos sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke.
„Kur mes begyventume, esame viena, nedaloma tauta. Linkiu visiems vienybės, kad lietuviškos tradicijos tęstųsi ir savo gerais darbais stiprinti Lietuvą. Kad būtų, visų pirma, gera čia gyventi, tada bus gera ir sugrįžti. Kiekvienas iš mūsų, nepaisant gyvenamosios vietos ar pilietybės, esame atsakingas už Lietuvos gerovės kūrimą, ateitį ir išlikimą“, – iš viso pasaulio susirinkusiems lietuviams sakė D. Henke.
Šių metų žaidynių metu nuveiktus darbus pristatė jas rengusios Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, o po diskusijų buvo priimti keletas svarbių sprendimų. Bene aktualiausias – prailginti žaidynes nuo 3 dienų iki 4. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į itin intensyvų komandinių šakų tvarkaraštį, kuris varžybose dalyvaujantiems mėgėjams dažnai yra tiesiog per sunkus.
Taip pat bus prašoma didinti žaidynėms skiriamą finansavimą, kuris nesikeičia nuo 2009 metų, nors dalyvių skaičius labai ženkliai išaugo. Be to, įvairiomis priemonėmis bus siekiama į žaidynes pritraukti kuo daugiau jaunimo, į kurio pagausėjimą visi atkreipė dėmesį jau šiais metais.
Pasaulio lietuvių forumo pabaigoje buvo atlikta tradicinė misija – žaidynių vėliava perduota jas 2021 metais priimsiančių Druskininkų merui Ričardui Malinauskui.
Organizatorių informacija
