Naujas tyrimas atskleidė, kaip Z karta atsirenka naujienas ir vertina informacijos patikimumą. Technologijų ir skaitmeninio turinio specialistė Justina Antropik įspėja nepasitikėti komentarais ir pateikia patarimų, kaip atpažinti netikrų vartotojų paskyras.

Rugpjūčio 4–10 dienomis JAV pirmą kartą vyko jaunųjų šaulių stovykla „Švyturys“, skirta Amerikos lietuviams. Joje dalyvavo daugiau nei dvidešimt 12–17 metų vaikų iš Ilinojaus, Mičigano ir Floridos valstijų.

Karščiausia Amerikos nekilnojamojo turto rinka galimai žinoma dėl to, kad dalijasi pavadinimu su populiaria vaikiškų drabužių linija, tačiau ekonomiškos šio miesto  būstų kainos ir rami aplinka varo iš proto ieškančiuosius įsigyti nekilnojamojo turto. Remiantis Realtor.com Hottest Housing Markets liepos mėnesio reitingais, Viskonsino valstijoje esantis Oškošo miestas, pirmą kartą šių duomenų istorijoje tapo geidžiamiausia nekilnojamojo turto rinka Jungtinėse Valstijose.

Šių metų pavasarį pasirodęs Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės indeksas“ atskleidė, kad lietuvių jaunimas yra laimingiausias pasaulyje. Ši žinia nuskriejo per didžiausius pasaulyje naujienų portalus, o jauni lietuviai buvo kalbinti tokiuose žiniasklaidos kanaluose kaip: „BBC“, „Business Insider“, „The Guardian“, „Bloomberg“. Tačiau šį faktą socialiniuose tinkluose vis dažniau mini ir populiarūs tinklaraštininkai. Sekmadienį pasirodęs virš 9 mln. prenumeratorių turinčio „Youtube“ kanalo „Yes Theory“ reportažas jau sulaukė virš 650 tūkst. peržiūrų – kūrėjai atvyko į Vilnių aiškintis jaunimo laimės priežasčių.

Intensyvūs saulės spinduliai, nuo kondicionierių išsausėjęs oras, ryški šviesa, vėjas, vanduo, televizorių ir kompiuterių ekranai – šie ir kiti veiksniai vasarą vargina mūsų akis, dėl to dažnas skundžiasi akių perštėjimu, paraudimu ar miežiu, o rudenį, sugrįžus į darbus ir mokyklas, susiduria ir su bakterinėmis infekcijomis bei uždegimais. Specialistės pataria, kaip tinkamai prižiūrėti akis, išsirinkti akinius nuo saulės, tinkamai nešioti kontaktinius lęšius ir kokių akių priežiūros klaidų nereikėtų daryti.

Rugpjūčio 1–8 dienomis Molėtų rajone, Čiulėnų kaime, šurmuliavo devintą kartą vykstanti stovykla lituanistinių mokyklų mokiniams „Virtualioji istorija“. Kiekvieną dieną vaikų laukė įvairūs su Lietuvos istorija, tradicijomis ir kalba susiję užsiėmimai. Kasmet stovyklos organizatoriai pasirenka vis naują temą, šiemet tai buvo „Simbolika stebuklinėse pasakose“. Stovyklą vainikavo visą savaitę vaikų statytas spektaklis „Eglė Žalčių karalienė ng“, kurį sukurti padėjo Klaipėdos Pilies teatro aktorė ir režisierė Vilhelmina Paniuškiene.

Rugpjūčio 9 dieną, Lituanistinės mokyklos dienos minėjimo proga, Užsienio reikalų ministerijoje (URM) surengtas iškilmingas renginys – diskusija, skirta lituanistinio ugdymo užsienyje žinomumo didinimui, lyderystei lituanistiniame švietime, paskelbti Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ laureatai ir pristatyta nauja iniciatyva – „Lietuvybės vėliavos“ apdovanojimas, skelbiama URM pranešime.

Upėtakiai – puikus pasirinkimas norintiems pasimėgauti lengvais, skrandžio neapsunkinančiais, bet tuo pačiu maistingais patiekalais. Maža to, šios žuvies patiekalai kuo puikiausiai tinka visiems šeimos nariams, mat dėl mažo ašakų kiekio, upėtakį ragauti gali ir patys mažiausieji.

Vytauto Didžiojo universitete šią vasarą, kaip ir kiekvienais metais, vyksta lietuvių kalbos ir kultūros kursai užsieniečiams. Šios programos dalyviai papasakojo, kodėl pasirinko mokytis būtent lietuvių kalbos ir kaip jiems sekasi šį nelengvą iššūkį įveikti.

Aktyvaus judėjimo valandų į savo dienotvarkę neįterpiame dėl įvairių priežasčių: trūksta laiko, motyvacijos, esame pavargę ar tiesiog sukaupėme neigiamos patirties, nes bėgimas per kūno kultūros pamokas tikrai nebuvo mėgstamiausias dalykas. Aktyviai gyvenanti psichologė Genovaitė Petronienė yra išbandžiusi įvairias veiklas – nuo jogos iki alpinizmo, ilgų žygių dviračiais ar pusmaratonio bėgimo. Ji įsitikinusi, kad judėjimas ne tik leidžia geriau jaustis, išlikti emociškai stabilesniems, bet daugiau nuveikti ir įgyvendinti savo svajones.

Toksiški gali būti ne tik santykiai su kitais žmonėmis, bet ir santykiai su asmeniniais finansais. Nemažai žmonių yra įstrigę užburtame toksiškų piniginių įpročių rate, kuris sukelia ne tik stresą, bet dažnai ir finansinį nestabilumą. Finansų ekspertė apžvelgia dažniausiai pasitaikančius toksiškus įpročius elgiantis su pinigais ir dalijasi patarimais, kaip atrasti sveikesnį santykį su savo finansais.

Natūralu, kad norisi įdarbinti savo pinigus. Tačiau norint investuoti sėkmingai, būtina būti atspariam, pasižymėti emociniu intelektu bei žinoti, kokie psichologiniai  veiksniai gali nulemti neigiamus rezultatus. Kokie emociniai aspektai dažniausiai trukdo priimant investicinius sprendimus, pasakoja investavimo specialistas Deividas Urbanovičius.