Mianmaro opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi ateinantį mėnesį surengs savo pirmą oficialų vizitą į Kiniją, antradienį pranešė jos partija. Politikos veteranė sieks užmegzti ryšius su galinga buvusios karinės chuntos sąjungininke.

Nobelio taikos premijos laureatė, kuri planuoja kitąmet nuvesti savo partiją į rinkimus, laikomus Mianmaro perėjimo link demokratijos išbandymu, jau per ateinančias savaites keliaus į Kiniją, sakė jos partijos atstovai.

„Tiesa, kad gruodžio mėnesį yra planuojama kelionė į Kiniją“, - naujienų agentūrai AFP sakė anonimu norėjęs likti jos Nacionalinės demokratijos lygos (NLD) narys. Jis teigė, kad kol kas neaišku, su kuo susitiks Suu Kyi.

Mianmaro politikė, viešai išreiškusi norą tapti šalies prezidente, jeigu bus panaikintos taisyklės, šiuo metu neleidžiančios jai siekti šio posto, anksčiau yra sakiusi, kad santykiai su Pekinu yra gyvybiškai svarbūs jos šaliai. Kinija yra viena pagrindinių investuotojų resursų turtingame Mianmare ir buvo pagrindinė sąjungininkė šalies izoliacijos valdant karinei chuntai laikotarpiu.

Tačiau jos įtaka šalyje sumenko, Mianmaro reformoms iššovus šalį į tarptautinius vandenis. Pokyčiai, tarp jų Suu Kyi ir jos partijos įleidimas į parlamentą ir daugelio politinių kalinių išlaisvinimas, leido Vakarams atšaukti daugumą jų sankcijų ir paskatino užsienio investuotojus skubėti į šią duris atvėrusią Pietryčių Azijos šalį.

Tačiau projektai, siekiantys eksportuoti gausius šalies gamtinius resursus į Kiniją, įžiebė didelius nesutarimus šalies viduje. Mianmaro prezidentas dėl visuomenės nepasitenkinimo 2011 m. rugsėjį atšaukė Kinijos finansuojamos megaužtvankos statymo darbus.

Suu Kyi 2013 m. kovą taip pat buvo kritikuojama dėl paramos kontraversiškai Kinijos finansuojamai vario kasyklai, kai ji paragino vietinius gyventojus nereikalauti jos uždarymo, kadangi tai padarytų žalą tek vietos, tiek nacionalinei ekonomikai.

„Mes turime sutarti su kaimynine šalimi, norime to ar ne“, - tąkart sakė ji įpykusiems vietos gyventojams.
Tačiau 69 m. amžiaus politikė, 15 metų buvusi įkalinta namų arešto sąlygomis valdant karinei chuntai, taip pat rizikavo išprovokuoti Kinijos pyktį, kai 2013 m. rugsėjį Prahos žmogaus teisių konferencijoje susitiko su Dalai Lama.

Kinijos ambasados Rangūne atstovai teigė negalintys patvirtinti vizito detalių, tačiau teigė, kad Kinija bendrauja su visomis Mianmaro politinėmis partijomis, tarp jų ir NLD.

Mianmaro prezidentas Theinas Seinas praėjusį penktadienį taip pat pradėjo precedento neturinčias derybas su armijos vadais ir politiniais varžovais, įskaitant Aung San Suu Kyi, o JAV prezidentas Barackas Obama paragino ateinančiais metais toje šalyje surengti „visuotinius ir įtikinamus“ rinkimus.

Theinas Seinas ir Aung San Suu Kyi kartu atvyko į tą susitikimą, pradėdami pirmąsias tokio pobūdžio derybas šalyje, kuri pradeda tolti nuo dešimtmečius trukusio tiesioginio kariškių valdymo.

Susitikimas sostinėje Neipide prasidėjo kitą dieną po to, kai Baltieji rūmai pranešė, jog Obama kalbėjosi su Mianmaro prezidentu ir Suu Kyi apie rinkimus, likus mažiau negu dviem savaitėms iki JAV vadovo vizito Mianmare.

Praeitą savaitę Mianmaro vyriausybė paskelbė, kad svarbia gaire laikomi rinkimai bus surengti ateinančių metų paskutinę spalio arba pirmąją lapkričio savaitę.

Vėliausius Mianmaro visuotinius rinkimus 2010 metais temdė kaltinimai dėl sukčiavimo. Tame balsavime negalėjo dalyvauti nei Aung San Suu Kyi, kuri buvo laikoma namų arešte ir buvo paleista tik praėjus kelioms dienoms po rinkimų, nei jos partija.

Naujosios derybos Mianmare buvo surengtos tuo metu, kai sparčiai besikeičianti šalis stengiasi išspręsti opius politinius ir konstitucinius klausimus, taip pat siekia paliaubų keliuose sukilimuose visoje šalyje.

Per 2012 metais surengtus papildomus rinkimus jos partija laimėjo beveik visas prieinamas vietas, o pati Suu Kyi pirmąkart tapo deputate. Dabar tikimasi, kad NLD per 2015-ųjų rinkimus įgis daugumą parlamente, kuris taip pat išrinks prezidentą.

Tačiau demokratijos aktyvistė šiuo metu, pagal konstitucijos sąlygas, negalėtų tapti šalies vadove. Pagrindinis įstatymas sako, kad prezidentu negali tapti asmuo, kurio sutuoktinis arba vaikai yra užsienio piliečiai. Aung San Suu Kyi velionis vyras buvo Didžiosios Britanijos pilietis – kaip ir jų du sūnūs.

Daugelio nuomone, tas konstitucijos punktas buvo specialiai įtrauktas, kad užkirstų kelią opozicijos lyderės politiniam iškilimui.