Albanijos sostinėje, įslaptintame atominiame bunkeryje atidarytas muziejus, kurio lankytojai galės sužinoti, kaip komunistų eros policininkai elgėsi su rėžimo oponentais. 1000 kvadratinių metrų bunkeris, kurio sienos daugiau nei dviejų metrų storio, buvo pastatytas dar 1981-1986 metais. Jame atominės atakos metu būtų galėję slėptis šalies elitinė policija ir vidaus ministerijos darbuotojai.

Tiranoje atidarytame muziejuje eksponuojamos nuotraukos ir įranga, kuri buvo naudojama nuo 1945 iki 1991 metų persekiojant daugiau nei šimtą tūkstančių albanų dėl politinių priežasčių. Tai viena iš kelių buvusių slėptuvių, kurias, prieš trejus metus į valdžią atėjusi nauja Albanijos vyriausybė, panaudojo viešiems tikslams. Turistai nuo šiol gali apsilankyti ir saloje įkurtame forte bei dar viename požeminiame bunkeryje, skirtame Albanijos karinių pajėgų vadams. Taip pat įslaptintoje viloje, kurioje anksčiau buvo įsikūrusi „Sigurimi“ – slapta komunistų policija.

Tikimasi, kad bus įmanoma visuomenei atidaryti ir dar daugiau karinių ir įslaptintų vietų, kurios buvo pastatytos paranojiško ir nuošalaus rėžimo metu, kai šalį geležiniu kumščiu valdė diktatorius Enveras Hoxha. Jo rėžimas buvo pripildytas įsivaizduojamų baimių dėl JAV ir Sovietų Sąjungos invazijos, dėl to visoje šalyje buvo statomos slėptuvės ir bunkeriai. Vienu metu sklido gandai, kad tokių pastatų šalyje yra per 700 tūkstančių, tačiau vyriausybė patikino, jog tokių vietų egzistuoja tik 175 tūkstančiai.

Premjeras Edis Rama teigia, kad naujasis muziejus atskleidžia vyriausybės ryžtą priminti apie žmones, persekiotus dėl politinių pažiūrų.

„Tai pirmasis paminklas, skirtas atminti komunistų teroro aukas,“ – pasakojo muziejaus kuratorius Carlo Bollino.

Dvidešimtyje muziejaus kambarių pasakojama Albanijos policijos istorija nuo 1912 iki 1991 metų bei paminimi visi 6027 žmonės, kurie komunistų rėžimo buvo nulinčiuoti, 34000 asmenys, kurie buvo įkalinti bei daugiau nei 50000 žmonių, kurie buvo ištremti į izoliuotas darbo stovyklas.

Albanijos sostinės bunkeris taip pat buvo tapęs ir neseniai vykusių politinių protestų dėmesio centru. Prieš metus vykusio piketo metu, opozicijos rėmėjai suniokojo dalį bunkerio kopijos, kuri buvo pastatyta vietoj seno įėjimo į slėptuvę. Protestuotojai teigė, kad Ramos vadovaujama Socialistų partija šlovina tamsią šalies praeitį. Įėjime protestuotojų padarytos skylės buvo tyčia neužtaisytos.

„Kažkada bunkeriais stengtasi neįsileisti priešų, dabar juos naudojame pritraukti žmones ir priminti apie sunkią praeitį,“ – teigė premjeras Rama.