2015-ieji metai. NASA kosminiai aparatai padarė didelės raiškos Plutono nuotraukų ir aptiko skystos konsistencijos vandenį Marse. Kompanija „Tesla Motors“ į serijinę gamybą paleidžia elektromobilius su autopilotais (tiesa, kol kas dar tik daliniais, tačiau po trejų metų mus žada pasiekti versija, kuri leis „miegoti už vairo visos kelionės metu“). Vienu svarbiausių ir skubiausių Federalinės aviacijos administracijos darbų yra taisyklių ir reglamentų bepiločiams skraidantiems aparatams sukūrimas; vos tik bus išspręsti juridiniai klausimai, „Amazon“, „Google“ ir „UPS“ galės pradėti pristatinėti prekes dronais – beje, ne tik į namo kiemą, bet ir į, pavyzdžiui, kliento jachtą. Panašius bandymus atlieka ir kinų kompanija „Alibaba“. Toje pačioje Kinijoje trimetei hidrocefalija sergančiai mergytei buvo sėkmingai persodinta iš titano pagaminta kaukolė, atspausdinta 3D spausdintuvu (o tokios operacijos, kaip nosies išauginimas ant kaktos, veido ant krūtinės, nutrauktos rankos priauginimas prie kojos ir tolimesnis jų persodinimas į tinkamą vietą apskritai yra plačiai atliekamos ir nieko nebestebinančios). Ten pat jau surinko namą iš gigantišku 3D spausdintuvo atspausdintų kambarių ir atidarė pirmąjį fabriką, kuriame visus darbuotojus pakeitė robotai. Naujosios Zelandijos kompanija „Martin Aircraft“ Le Buržė aviacijos parodoje pademonstravo reaktyvinę kuprinę, leidžiančią skristi su varikliu ant nugaros. Bioinžinierių komanda iš JAV, Pietų Korėjos, Vokietijos ir Nyderlandų iš žmogaus ląstelių, praturtintų dirbtiniais genetiškai modifikuotų ožkų pagamintais voratinkliais, sukūrė ypatingai stiprią odą; tokia oda yra pajėgi atlaikyti kulkos smūgį (tiesa, skriejančios puse greičio). Švedijoje sukurtas tikslus skaitmeninis gyvų smegenų fragmentas (kol kas – žiurkės; kitos eilėje – žmogaus smegenys), o JAV buvo sumodeliuoti žmogaus smegenų prisiminimų kodai, kas suteikia potencialą įrašyti informaciją tiesiai į smegenis, o ateityje – ir sukurti asmenybės „rezervines kopijas“...
Rusijoje Pirmasis federalinis televizijos kanalas, pagrindinis Kremliaus propagandos įrankis, reklamuoja labdaros akciją „Padovanok malkų“. Kalba eina apie malkas senukams, gyvenantiems merdėjančiuose Rusijos kaimuose. Dujų ten, žinoma, nėra, elektros irgi ne visur galima rasti, keliai po pusę metų praktiškai būna nepravažiuojami. „Kiekvienas išgyvena, kaip kas sugeba. Pats baisiausias laikas senukams – žiema. Jei nuo rudens nesukaupsi malkų atsargų, žiemos neišgyvensi, – jautriai aiškina pagrindinis galingosios supervalstybės, grasinančios Amerikai, televizijos kanalas. – Pensija vos 6 000 rublių (mažiau nei $100 – aut. past.), o priekaba malkų kainuoja 5 000.“ Žinoma, tuos penkis tūkstančius rublių tikimasi gauti iš tokių pat paprastų rusų, kurie kas mėnesį gyvena vis skurdžiau (bendrasis metinis rusų namų ūkių gerbūvis šiais metais sumažėjo nuo 2,2 iki 1,3 trilijono dolerių, t.y. nuo $19,6 iki $11,7 tūkstančio žmogui; tai žemiausias rodiklis per pastaruosius 10 metų. Be to, reikia nepamiršti, iš ko yra išvedamas šis vidurkis: 10 procentų pačių turtingiausių priklauso 87 % nacionalinio turto – tai daug didesnė dalis nei kitose šalyse). Patys suprantate, kad vyriausybė tokių pinigų irgi neturi – ten tiesiog eilinį kartą įšaldo kaupiamąją pensijų dalį ir diskutuoja, ar pensijinį amžių pakelti 5, ar iš karto 8 metais (apskritai kalbant, pensijinį amžių kelti būtina, tačiau tai daryti reikia civilizuotose šalyse, kur gyvenimo trukmė ilgėja, o ne ten, kur ji vejasi ir pralenkia Juodąją Afriką; skirtumas tik tas, kad Afrikoje, nepaisant labai panašaus technologijų išsivystymo ir vyriausybės rūpesčio, bent jau galima žiemą išgyventi be malkų.).
Aleksejus Navalnas jau paskaičiavo, kad už vieno prezidento Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo laikrodžio ir savaitę trukusio vestuvinio kruizo kainą buvo galima nuo šalčio išgelbėti 12 600 senukų, visą gyvenimą pradirbusių Rusijos valstybės labui, o už biudžeto subsidiją Pirmajam kanalui (kurio grynasis nuostolis už praėjusius metus buvo 938,44 milijono rublių, o valstybės parama – 4,029 milijardo rublių) buvo galima nupirkti 805 000 priekabų malkų.
Prie šių skaičių verta pridėti ir kitus: viena diena (!) nusikalstamo karo Donbase aktyvių karinių veiksmų metu Rusijai kainavo 18-19 tūkstančių priekabų malkų (ir nereikia manyti, kad dabar, kai vargiai yra laikomasi taikos susitarimo, tos išlaidos yra pasiekusios nulį – net tada, kai „Luhansko gaujos“ beveik nešaudo, jų nariai vis tiek kasdien nori valgyti). O viena demonstratyvi (ir visiškai bergždžia) raketų, nesugebėjusių nuskristi iki Sirijos, salvė iš Kaspijos kainavo apie milijardą rublių, t.y. 200 tūkstančių priekabų malkų.
Beje, iš viso Rusijoje yra 8 milijonai vienišų pensininkų, „išgyvenančių kaip kas sugeba“, tiesa, ne visi jie yra priversti šildytis malkomis. Tačiau tai – laikinas reiškinys (turiu galvoje tai, kad ne visi priversti taip šildytis). Nes, kaip jau ne kartą minėjau, Rusija tokiais tempais grįžta į viduramžių ar išvis kažkokias priešistorines tamsumas, kad lenkia net pačias pikčiausias rusofobų fantazijas. Pavyzdžiui, yra tenai toks Dmitrijus Mariničevas, apie kurį iki praėjusios savaitės mažai kas tebuvo girdėjęs – o juk jis eina interneto ombudsmeno pareigas. Skamba labai sudėtingai ir technologiškai? Štai, matyt, ir jis išsigando, kad apie jį taip pagalvos (kaip apie aukštųjų technologijų atstovą), ir prapliupo susirinkime Rusijos Federacijos visuomeniniuose rūmuose apie tai, kad vienintelis būdas priversti kitas šalis pirkti ką nors rusiško – tai įvesti tenai karines pajėgas (na juk ir nepasiginčysi!), o Rusijai „neįmanoma padaryti didesnės žalos“ nei šalyje ruošti informacinių technologijų specialistus. Taip yra todėl, kad šie „melsis Vakarams“ ir „bandys tenai pabėgti“. Po to, kai jo kalba buvo publikuota, jis pasipiktino – ne, ne tuo, kad jo žodžiai buvo neteisingai perteikti, o tuo, kad jie buvo paviešinti.
Tik ar verta stebėtis „interneto ombudsmenu“, kviečiančiu sunaikinti visą informacinių technologijų sferą, šalyje, kur vaikų teises „gina“ Astachovas, krikščioniško kuklumo moko Gundiajevas, rusų valstybingumo ramsčiu yra Kadyrovas ir taip toliau, jau nekalbant apie „Konstitucijos garantą“? Galima būtų pagalvoti, kad kažkada ši šalis buvo kitokia. Tada, kai, pavyzdžiui, advokatai joje reikalavo bausmės savo ginamiesiems, arba kai švietimo ministrais joje buvo skiriami nuožmiausi ir tamsuoliškiausi kareiviai visoje imperijoje. Apskritai Rusijoje kiekvienas komitetas, kiekviena ministerija savo pavadinime turi tą sritį ar dalyką, ne dėl kurio ji dirba, o su kuriuo ji kovoja. Kai suvokiate tai, tada viskas, kas šioje šalyje vyksta, staiga tampa aišku ir logiška.
O su internetu kovoja ne tik Mariničevas, bet ir Ryšių ministerija bei Informacinių technologijų ir žiniasklaidos ministerija, bandžiusios (dar vasarą, tačiau tai išaiškėjo tik dabar) sukurti visiško jo atjungimo technologiją. To padaryti, deja, nepavyko dėl daugybės smulkių tiekėjų, tačiau nieko tokio – galima juk paprasčiausiai iš piliečių konfiskuoti kompiuterius, kaip radijo aparatus per Antrąjį pasaulinį karą. Po „kovos su bundančia nacionaline neapykanta“ priedanga vis daugėja iškeltų baudžiamųjų bylų už cituojamas proukrainietiškas mintis ar nuorodas į tokią medžiagą (eiline to auka tapo Jekaterinburgo gyventoja Jekaterina Vologženinova, kuri tokių nuorodų net neplatino, o tiesiog dėjo į savo paslėptą (!) puslapį), po „sąžinės laisvės apsauga“ – bylų už antireligines karikatūras, kurios „juokėsi iš šventos vienuolystės institucijos, o taip pat iš šventų Paskutinės vakarienės, Šventųjų ir Mesijo vaizdinių“ (tai yra tiesioginė citata iš pasaulietinio – taip, tikrai – teismo nuosprendžio).
Teologija oficialiai paskelbta moksline veikla, o Nacionalinio branduolinių tyrimų universiteto Maskvos fizikos ir inžinerijos instituto rektorius religiją aukština kaip „galingiausią pasaulio pažinimo instrumentą“ ir aptarinėja „žinių viršenybę prieš dvasinę pradžią“ bei „mokslo ir progreso sudievinimą“. O racionalistų bandymus „trolinti“ tamsuolius, ieškant „ekstremizmo“ pačiuose šventuose raštuose, pakirto pats Putinas, paprasčiausiai uždraudęs tai daryti ekstremizmo įstatymo pataisa. O prezidento žodis šventas.
Panašu, kad greitai Pirmasis kanalas rinks malkas ne senutėms šildyti, o raganoms deginti. O aukojančių tikrai netrūks.
Jurijus Nesterenka
