Aplinkos ministras Kęstutis Navickas šią savaitę bandė įtikinti savo kolegas iš kitų ES valstybių palaikyti Lietuvos reikalavimą, kad būtų stabdoma Astravo atominės elektrinės statyba Baltarusijoje. Ar išgirs mūsų balsą sočioji Europa, jei pritarimo blokuoti būsimos elektrinės energiją nesulaukėme net iš artimiausių kaimynų latvių? Apie tai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Rolandu Paulausku.

- Ko mes tikimės su tokiais pareiškimais, kai apie 90 proc. atominės jėgainės Astrave jau pastatyta?

- Labai aiškiai reikia sudėlioti akcentus, kodėl Astravo AE apskritai yra statoma. Todėl, kad mes uždarėme Ignalinos atominę jėgainę, o Baltarusija buvo pagrindinė Ignalinos AE elektros pirkėja. Mes dėl ES uždarome elektrinę ir suduodame smūgį Baltarusijai, kurioje atsirado energetinė skylė.

Vėliau mes buvome pasiruošę statyti naują atominę Visagine, ir baltarusiai siūlėsi statyti kartu, bet tada mes jų į draugiją nepriėmėme, nes Aleksandras Lukašenka dar buvo diktatorius. O šiandien, po 3 ar 4 rinkimų, jis, kaip žinote, jau nebe toks baisus diktatorius.

Toliau - ėmęsi statyti savo atominę elektrinę, baltarusiai ir vėl siūlė mums kartu tai daryti. Jeigu būtume priėmę šį siūlymą, būtume galėję daryti įtaką ir vietos pasirinkimui, ir daugeliui kitų dalykų. Bet mes dar kartą pasiuntėme baltarusius po velnių. Taigi, kieno čia yra bėda, kad elektrinė jau beveik pastatyta? Visa tai, kas vyksta, yra mūsų pačių klaidos, pirmiausia Andriaus Kubiliaus Vyriausybės, prezidentės, kuri sėdėjo ir nieko neveikė, o dabar staiga visi susizgribo ir šoka prieš lekiantį garvežį.

- Lietuvą uždaryti Ignalinos jėgainę spaudė ES, ypač Švedija nuogąstavo dėl nesaugumo. Kodėl šiandien švedai tyli - juk Astravas ne taip toli nuo Ignalinos, ir pavojaus atveju Skandinavija neišvengtų radioaktyvaus debesies?

- Netiesa. Vienu metu buvo Ignalinoje problemų, bet Lietuva, tarptautinės bendruomenės padedama, tas problemas išsprendė ir TATENA, tarptautinė branduolinio saugumo organizacija, mums pretenzijų neturėjo. Ta elektrinė galėjo dirbti dar daugybę metų, bet mes patys nusprendėme ją uždaryti, nes labai norėjome įtikti Briuseliui. Ir dabar esame pasiruošę tėvą ir motiną parduoti, kad tik naujas šeimininkas būtų mumis patenkintas.

O dėl Astravo jėgainės - kaip galima uždrausti suvereniai valstybei Baltarusijai statyti atominę elektrinę, jeigu tų elektrinių visoje Europoje pilna, tokį pat reaktorių statosi švedų kaimynė Suomija? Kokios pretenzijos gali būti, kai atvažiuoja TATENA atstovai vertinti, ar laikomasi saugumo normų, ir baltarusiai jų laikosi? Kokiu pagrindu galima neleisti statyti jiems tos elektrinės?

Jeigu manęs paklaustų, aš būčiau už tai, kad pasaulis apskritai atsisakytų atominės energetikos, bet šiandien ES tų jėgainių yra galybė ir bet kuri, jeigu sprogtų, nuneštų pusę Europos. Tai, kad Astravas yra tik už 50 km nuo Vilniaus, irgi nėra joks ekscesas, nes, pavyzdžiui, Briuselyje atominė elektrinė stovi kone miesto viduryje.

- Kodėl Lietuvos iniciatyvos nepirkti Astravo AE pagamintos elektros energijos nepalaiko net mūsų artimiausi kaimynai?

- Kiekvienas sveiką nuovoką turintis žmogus pasakys, kad mes užsiimame kažkokiais dyvais - mūsų visi argumentai nepamatuoti. Juolab kad patys esame kalti dėl šitos situacijos. O latviai iš šono mato mūsų kvailiojimus ir, aišku, neina iš paskos - sako, kad pirks Astravo elektrą, jeigu ji bus pigesnė. O paskui ir mes per Latviją tą pačią elektrą pirksime, tik dar brangiau mokėdami.

Užuot kvailai politikavus, mums reikėtų pasižiūrėti, kaip gauti naudos iš susiklosčiusios padėties. Kažkodėl dabar visi bijo net užsiminti apie Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kuri yra viena iš didžiausių pasaulyje ir nenaudojama, nes ji buvo pastatyta, kad priimtų perteklinę naktinę energiją iš Ignalinos AE, kuria vanduo keliamas į rezervuarą, o jį išleidžiant papildomai gaminama elektra. Baltarusiai irgi susidūrė su problema, kur dėti naktinę Astravo elektrą, ir siūlėsi išsinuomoti Kruonio elektrinę, bet mes ir to atsisakėme. Galėjome gauti iš Baltarusijos pigesnę elektrą negu dabar ir dar didelius pinigus už Kruonio nuomą, o dabar visose srityse esame pralaimėję, bet ir toliau tęsiame kvailystes, agituodami ES remti mūsų pasipriešinimą beveik pastatytai Baltarusijos elektrinei.

- Manote, kad iš ES tikrai nebus jokio palaikymo?

- Pafantazuokime, kad mes esame kažkokie Briuselio viršininkai ir kad atvažiuoja iš Lietuvos veikėjas ir pradeda aiškinti tą patį, ką aiškina savo piliečiams. Neims gi Briuselis atvirai ginti Baltarusiją - jis pritars, linguos galvą, o viduje juoksis, reikšdamas paramą mūsų susirūpinimui dėl elektrinės saugumo.

- Ar nepanašiai su mūsų premjeru kalbėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel?

- O kaipgi kitaip! Juk lygiai tas pats vyko ir su dujų vamzdžiu „Nord Stream“, kuris eina Baltijos jūros dugnu. Prisiminkime, kaip kažkada Rusija siūlė tiesti dujotiekį į Europą per Lietuvos teritoriją. Kai mes atsisakėme, tada Baltijos jūros dugne atsirado pirmasis „Nord Stream“ vamzdis. Vokiečiai savo problemas išsisprendė, ir netgi pigiau, o mes galėjome turėti pelno iš dujų tranzito, bet „neprileidome Ivano prie vamzdžio“. Toliau - Bulgarija, ES spaudžiama, atsisakė priimti iš Rusijos kitą dujų vamzdį, vadinamąjį Pietų srautą. O vokiečiai kartu su rusais ramiai sau tiesiasi antrą „Nord Stream“ liniją po Baltija.

- Vokietija buvo tame ES chore, kuris spaudė bulgarus?

- Žinoma, tai ir noriu pasakyti. Vokiečiai visus išdūrė - dabar beveik visas rusiškas dujas, kurios pasieks Europą, savo rankose turės vokiečiai, skirstys jas ir pasiims visą pelną. O bulgarai liko su ilga nosimi - ne tik atominę uždarę, bet ir atsisakę Pietų srauto. Lygiai taip, kaip ir mes, atsisakę Ignalinos atominės elektrinės. Kol ją turėjome, buvome elektros energijos eksportuotojai, o dabar tapome importuotojai. Visuomenės mastu tai yra didelis ekonominis smūgis, smūgis kiekvieno žmogaus kišenei. Ir kai skaičiuojame pinigų srautus, kuriuos gauname iš ES, tai turėtume iš jų išskaičiuoti, ką papildomai sumokame už pabrangusią elektrą.

- O dabar dar teks pakloti 800 mln. eurų ir už būsimą sinchronizaciją su europiniais elektros tinklais, kad atsiribotume nuo baltarusiškos energijos?

- Taip, sumokėjome už naujas elektros jungtis, už kabelį su Švedija, mokame ir dar mokėsime ir už pačios Ignalinos AE uždarymą. Tai didžiuliai pinigai, kurie išplaukia iš mūsų visų kišenės dėl to, kad kažkokie kvaili politikai priėmė vergiškus sprendimus. Bet visuomenė toleruoja tokius politikus ir juos vėl perrenka. Tai jeigu tiek nesusigaudo, gal tegul žmonės patys ir moka - juk turime tokią patarlę, kad durnių ir bažnyčioj muša... Kai manęs klausia, kodėl daromos tokios kvailystės, į galvą ateina vienintelis atsakymas - esantieji valdžioje nežino, ką iš tikrųjų daryti su valstybe, kurią gauna iš rinkėjų rankų.

- Per pastaruosius rinkimus dauguma balsavo prieš tuos, kurie jau pakankamai ilgai valdė ir nuvaldė šalį, - tai ir vėl nepataikėme, ar tiesiog suinteresuotos jėgos ir naujus išrinktuosius bando nukreipti ten, kur jiems reikia?

- Bet už ką balsavome, ar žinome? Paklauskite žmonių gatvėje, ar jie prieš rinkimus ką nors žinojo apie valstiečius ir žaliuosius? Naujoji dauguma ir pati nesitikėjo gauti tiek balsų, atėjo su galybe atsitiktinių žmonių, jokių strateginių planų jie neturi, o reikia kažką šnekėti, turėti vadinamąjį politinį repertuarą.

Valstybę reikia gelbėti, nes ji nyksta akyse, ir nukreipdami dėmesį nuo realių problemų jie sukuria sau išvestines problemas - gąsdina žmones ir atrodo, kad kovoja už Lietuvą.

Ir čia ne tik Lietuvos bėda, o apskritai žmogaus bėda, nes jis gauna teisę rinkti sau valdžią, o supratimo, ko iš tos valdžios norėti, neturi. Mąstymo inercija didžiulė, o dabar, kai pasaulyje viskas labai greitai keičiasi, apskritai labai sunku susigaudyti, kas iš tikrųjų vyksta. Žmonės tiesiog nebespėja. O tada jais pradeda manipuliuoti tie, kurie valdo pinigus, žiniasklaidą ir turi savus politinius tikslus. Galų gale viskas susiveda į pinigus - kas valdo pinigus, tas paskui valdo ir visa kita. O pinigus pasaulyje tikrai ne mes valdome, ir ne prancūzai, ir ne norvegai...

Mes sergame tais Vakarais, bet mes juos įsivaizduojame tokius, kokie jie buvo gal prieš 30 metų. Dabar iš tos Europos, kuri tada buvo, beveik nieko nebeliko. Bet mes vis dar turime omenyje tą perspektyvą ir laikomės jos. Nors Briuselyje viskas supuvę ir perpuvę, mes vis dar gyvename pasakomis, kurias patys sau ir sukūrėme prieš daugelį metų.

Ar ne laikas išvadas daryti, jei jau Anglija išstojo iš to ES darinio? Ne, mes ir toliau Briuselį liaupsiname. Nekaltinu europarlamentarų, kurie šiltai ten sėdi, ar mūsų politikų, apžiojusių ES pinigus. Aš kaltinu mūsų visuomenę, kuri nenori pažiūrėti į pasaulį atviromis akimis.

Šaltinis: Respublika.lt