Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šią savaitę užbaigė savo kasmetinį susitikimą Peru, Limoje, įspėdamas centrinius bankus, jog pasaulio ekonomika rizikuoja dar vienu finansiniu krachu, nebent jie ir toliau palaikys augimą per žemas palūkanų normas.
Vašingtone įsikūręs tarptautinis skolintojas savo paskutiniame pranešime pažymėjo, jog nežinomybė ir finansinių rinkų nestabilumas padidėjo, o trumpalaikės augimo perspektyvos mažėjo.
„Daugybėje pažengusių ekonomikų, pagrindine rizika ir toliau išlieka ir taip lėto augimo mažėjimas“, - skelbia TVF, pridėdamas, jog augimą reikia palaikyti per „tolimesnes lanksčias valiutines politikas ir finansinio stabilumo didinimą“.
TVF vykdomoji direktorė Christine Lagarde taip pat sakė, jog yra rizikos, kad nestabilių finansinių rinkų „šalutinis poveikis“ Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės centriniams bankams padidino skolinimosi kainas.
TVF taip pat paragino Japoniją ir eurozoną ir toliau išlaikyti savo planus skatinti savo silpstančias ekonomikas per skubų pinigų kiekio didinimą rinkoje. Tačiau Lagarde taip pat paragino Japonijos ir Europos Sąjungos įstatymų leidėjus didinti savo šalių ekonominį augimą skatinant verslo kūrimą ir bankinių paskolų teikimą per papildomą „kiekybinį palengvinimą“. Vis dėlto, pigių paskolų ir $7 trln. į pasaulio ekonomiką nuo 2009 m. įneštų naujų pinigų praktika šiuo metu specialistų vertinama vis prieštaringiau.
Buvę centrinių bankų valdytojai jau atsakė į tą TVF žinutę, įspėdami dabartinius vadovus, kad jie rizikuoja pasėti naujos finansinės krizės sėklas prailgindami istoriškai žemų palūkanų normų laikotarpį. Limoje G30 ekspertų grupės pristatyta ataskaita skelbia, jog pernelyg ilgai išlaikius tokias žemas palūkanų normas rizikuojama pavojingu įsiskolinimų didėjimu. Tyrimą atliko keturi buvę centrinių bankų valdytojai, įskaitant Jeaną-Claude‘ą Trichetą, buvusį Europos centrinio banko (ECB) prezidentą, ir Axelį Weberį, buvusį Vokietijos Bundesbanko prezidentą ir dabartinį Šveicarijos finansinių paslaugų įmonės UBS pirmininką.
Ši publikacija pasirodė tuo pat metu, kai tiek ECB, tiek Japonijos centrinis bankas naudoja pinigų spausdinimo programas skatinant augimą, ir kai JAV Federalinio rezervo bankas rugpjūtį atsakė į finansinių rinkų nestabilumą atidėdamas palūkanų normos didinimą iki kitų metų. Tyrimo išvados skelbia, kad skubūs veiksmai, kurių ėmėsi centriniai bankai po investicijų banko „Lehman Brothers“ kracho 2008-ųjų rugsėjį, išgelbėjo pasaulį nuo antros Didžiosios depresijos, tačiau taip pat pabrėžia, jog priklausomybė nuo „netradicinių priemonių gali paskatinti beatodairišką rizikavimą“.
Ataskaitos išvadose taip pat rašoma: „Centrinių bankų pagalbiniai veiksmai gali būti naudingi, tačiau kyla didelė rizika, jeigu vyriausybės, parlamentai, kiti valdžios organai ir privatusis sektorius manys, jog nepaprastos padėties centrinių bankų politikos gali pakeisti struktūrines ir kitas priemones, kurias jie turėtų priimti patys. Pagrindinė rizika yra ta, kad perdėta priklausomybė nuo tolimesnių centrinių bankų veiksmų gali padidinti jau sistemoje egzistuojančias problemas ir užkirsti kelią būtiniems struktūriniams pokyčiams.“
Keli Europos centriniai bankai netgi buvo priversti mažinti palūkanų normas iki neigiamo lygio, kad išvengtų defliacijos pavojaus, tačiau Weberis įspėjo apie šalutinį tokių veiksmų poveikį.
„Krizė aiškiai parodė, kad vien tik trumpalaikis kainų stabilumas nėra panacėja. Pavojingi skolinimosi paskatinti disbalansai gali didėti net tada, kai infliacija yra žema ir stabili. Skolų dinamika ateityje turės būti stebima kur kas atidžiau, kadangi pernelyg dideli įsiskolinimai gali lemti didelius nukrypimus nuo normos“, - pažymėjo Trichetas.
Jis pridėjo: „Pagrindinis krizės sprendimas privalo būti priimtas valdžios organų ir privataus sektoriaus, pasinaudojant tomis laikinomis galimybėmis, kurias mums siūlo šis nepaprastas centrinių bankų politikos laikotarpis.“
Ataskaitą pavadinimu „Centrinės bankininkystės fundamentalumas; krizės pamokos“ parašė jau minėtieji Weberis ir Trichetas bei buvęs Izraelio banko valdytojas Jacobas Frenkelis ir buvęs Brazilijos banko valdytojas Arminio Fraga.
Frenkelis sakė, jog struktūrinės reformos yra būtinos norint paskatinti globalinės ekonomikos augimo potencialą.
„Be tų būtinų reformų didėja nepageidaujamas nepaprastai palaidos ekonominės politikos šalutinis poveikis“, - pridėjo jis.
