Ar žinojote, kad Plutonas buvo vienintelė planeta mūsų Saulės sistemoje, kurią atrado JAV astronomas?
Penkios ryškiausios planetos – Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas – yra matomos plika akimi ir žmonėms buvo žinomos jau nuo pačių seniausių laikų. Esant geroms stebėjimo sąlygoms, Uraną taip pat galima nežymiai pastebėti plika akimi, o ši planeta oficialiai buvo rasta 1781-aisiais, sero Williamo Herschelio - anglo, kuris iš pradžių manė atradęs naują kometą.
Maždaug po 60 metų, anglų matematikas Johnas Couchas Adamsas ir prancūzų astronomas Urbainas Le Verrier tyrinėjo smulkius Urano orbitos nuokrypius ir padarė išvadą, jog už Urano privalo egzistuoti dar viena planeta. Taip Johannas Galle‘is ir Heinrichas D'Arrestas atrado Neptūną.
Galiausiai, 1930-aisiais, buvo rastas ir Plutonas, kurį Lowellio observatorijoje Arizonoje aptiko amerikietis astronomas mėgėjas Clyde‘as Tombaughas, sėkmingai užbaigęs ilgas taip vadinamos „Planetos X“ paieškas. Atradimo metu, kaip ir 76-erius metus po to, Plutonas buvo laikomas devintąja Saulės sistemos planeta. Buvo manoma, kad todėl, jog panašiu atstumu nuo mūsų nėra jokio ryškesnio dangaus kūno už Plutoną, nėra ir priežasties svarstyti jo, kaip planetos, statuso.
Nepaisant to, galiausiai paaiškėjo, kad Plutono šviesą atspindintis, ledinis paviršius atrodo labai ryškus ir tokiu būdu apgavo mus, paskatindamas galvoti, jog šis dangaus kūnas yra didesnis nei iš tiesų. Tiesa ta, kad Plutono dydis siekia vos du trečdalius mūsų Mėnulio dydžio. Be to, 1990-aisiais technologijų proveržiai leido atlikti kur kas tikslesnius stebėjimus, kurių metu buvo atrasta Eridė ir kiti dangaus kūnai, skriejantys Kuiperio juostoje.
Pirmieji duomenys rodė, jog Eridė buvo didesnė už Plutoną, tad labai trumpai ji buvo laikoma 10-ąja mūsų Saulės sistemos planeta. Tačiau labai greitai mokslininkai rado ir daugybę kitų panašaus dydžio objektų, o visuomenėje imta raginti persvarstyti Plutono, kaip planetos, statusą. Ši situacija kulminaciją pasiekė 2006-aisiais, kuomet Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) oficialiai „pažemino“ Plutoną iki nykštukinės planetos ir sumažino mūsų Saulės sistemos planetų sąrašą iki aštuonių.
Maždaug tuo pat metu link Plutono buvo paleistas NASA kosminis zondas „New Horizons“. Jis keliavo devynerius su puse metų 30 000 mylių per valandą greičiu, ir galiausiai šį mėnesį arčiausiai priartėjo prie Plutono (per maždaug 8 000 mylių) bei perdavė mums precedento neturinčias šio dangaus objekto nuotraukas ir atnaujino mūsų žinias apie Plutono išmatavimus – tas pačias, kurios beveik prieš dešimtį metų privertė pakeisti jo statusą.
Paaiškėjo, kad iš tiesų Plutonas yra kiek didesnis nei Eridė (tačiau Eridė vis tiek yra masyvesnė dėl savo tankio). Tad ką mums daryti dabar? Grąžinti Plutonui jo senąjį planetos statusą?
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės taip aistringai nori tai padaryti, yra nacionalinis pasididžiavimas – kaip jau minėjome, Plutonas buvo vienintelė mūsų Saulės sistemos planeta, kurią atrado JAV mokslininkas. Tiesą sakant, Naujoji Meksika ir Ilinojus netgi priėmė įstatymą, jog Plutonas visuomet bus laikomas planeta.
Žinoma, yra ir ne tokių akivaizdžių priežasčių. Vienas iš kriterijų, kad dangaus kūną būtų galima laikyti planeta, kuriuos 2006-aisiais apibrėžė IAU, yra tas, kad jis privalo gravitacijos pagalba išvalyti savo paties orbitos aplinką. Kadangi Plutonas priklauso grupei objektų, sudarančių Kuiperio juostą, jis aiškiai neatitinka šio reikalavimo. Tačiau tai taip pat yra vienintelis kriterijus, kurio Plutonas neatitinka. Kai kurių nuomone, jis buvo suformuluotas būtent su tikslu, kad Plutonas neišlaikytų planetos egzamino.
Mano nuomone, Plutonas neatgaus savo, kaip planetos, statuso, bent jau ne greitai. Jis pakeistas buvo vos prieš 10 metų. Jeigu IAU savo nuomonę keis kas 10 metų, ji nebeatrodys kaip rimta organizacija ir žmones trikdys daugybė skirtingų apibrėžimų mokykliniuose vadovėliuose.
Na, o svarbiausia yra tai, kad visai nesvarbu, ar Plutonas bus vadinamas planeta, ar ne. Žmonės nuolatos keičiasi idėjomis ir suteikia aplinkiniams dalykams naujus vardus. Plutonas ir toliau lieka Plutonu ir nė trupučio nepasikeitė nuo to laiko, kai ėmėme vadinti jį nykštukine planeta. Gamta visuomet vadovaujasi tik savo logika, kuri neretai lenkia mūsiškę.
Dejanas Stojkovicius, Bafalo universiteto Menų ir mokslų koledžo fizikos profesorius adjunktas
