Baltarusijos oro erdvėje įvykdytas kompanijos „Ryanair“ lėktuvo užgrobimas sulaukė daug reakcijų. Kai kurie asmenys dalijasi tikrovės neatitinkančia informacija apie anksčiau įvykusius incidentus ir teigia, kad „Vakarai elgdavosi panašiai kaip Baltarusijos režimas“. Kaip yra iš tiesų ir kokiais tikslais praeityje buvo užgrobiami keleiviniai lėktuvai?
Lygina su Snowdeno medžiokle: kaip buvo iš tiesų?
Vienas iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių – neva incidentas primena atvejį 2013 metais, kai Austrijoje leidosi iš Maskvos skridęs Bolivijos prezidento lėktuvas, kuriame, įtariama, buvo JAV tarnybų ieškomas Edwardas Snowdenas, nutekinęs informaciją apie valstybės vykdomą piliečių sekimą. Tuo metu jis glaudėsi Maskvos Šeremetjevo oro uoste.
Lėktuvas nusileido Vienoje, nes jo į oro erdvę neįsileido Italija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija. Snowdeno ten nebuvo – nors tuometis Bolivijos prezidentas Evo Moralesas vėliau sakė, kad svarstytų suteikti prieglobstį nuo JAV besislapstančiam valstybės paslapčių nutekintojui. Šiandien nėra iki galo aišku, buvo ar nebuvo, ieškant Snowdeno, apieškotas lėktuvas ir kas tiksliai jame vyko.
Skrydžių valdymo bokštas Vienoje sulaukė prašymo leistis, nes lėktuvo pilotai įtarė degalų trūkumą – nebematė degalų indikatoriaus. Iš pradžių Austrijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad lėktuvą apieškojo ir jame „nebuvo ne Bolivijos piliečių“. Austrijos prezidentas vėliau paneigė, kad lėktuvas buvo apieškotas „įkalčių rinkimų prasme“ – esą prezidento lėktuvas yra suvereni zona.
Kilo diplomatinis skandalas, piktai reagavo ne tik Bolivija, bet ir kitos Pietų Amerikos valstybės, dėl „piktnaudžiavimo“ kviesti Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos diplomatai. Visame regione buvo priekaištaujama dėl tariamo Europos valstybių nuolaidžiavimo JAV. Bolivijos ambasadorius JT pareiškė, esą prezidentas buvo pagrobtas „valstybių, kurios pasidavė Šiaurės Amerikos imperializmui“.
Tuo metu žiniasklaida pranešė, kad Portugalija lėktuvo neįsileido dėl „techninių priežasčių“, o Prancūzijos Vyriausybė tvirtino, jog lėktuvas virš jos teritorijos skristi galėjo, nors leidimas buvo duotas ne iš karto. Teisintis turėjo ir Ispanija, Italija – ši nepateikė informacijos, o ispanai taip pat tvirtino leidę lėktuvui skristi, tačiau ne sustoti pasipildyti degalų.
Šiandien ši istorija siejama su tuo, kad tarnauja Rusijos propagandai. Išties pirmoji įvykius sugretino Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Feisbuke ji rašė: „Jie turėtų piktintis ir priverstiniu Bolivijos prezidento lėktuvo nutupdymu JAV prašymu arba nesistebėti, kai taip elgiasi kiti.“
Jau po kelių valandų tokia pačia kaip Zacharovos įžvalga pasidalijo ir Snowdenas.
„Nutupdyti lėktuvą siekiant suimti disidentus visais laikais buvo pasibaisėtina. Tai modernus įvardijimas to, kas Busho eroje buvo vadinama nepaprastuoju perdavimu – kai valstybės agentai įvykdo tarptautinį žmogaus pagrobimą. Tam turi būti priešinamasi, nesvarbu, po kurios valstybės vėliava tai atsitinka“, – rašė jis.
Kremliaus pozicija kritikuojama, esą Moraleso lėktuvo nutupdymo atveju nebuvo smarkiai abejotinų pranešimų dėl tariamos bombos lėktuve. Lėktuvas nebuvo lydimas kovinio naikintuvo.
„Bolivijos lėktuvą nutupdė biurokratija“, – situacijas lygino „Washington Post“.
Kada kariuomenės naikintuvai gali kištis į skrydžius?
„Jeigu karinis naikintuvas įsiterpia į tavo skrydį ir tau įsako komandomis, privalai paklusti“, – teigė vienas BBC kalbintas pilotas.
Dažniausiai valstybių kariuomenių naikintuvai perima skrydžius ar palydi oro linijų lėktuvus dėl jų pačių saugumo. Jei oro eismo kontrolės specialistai praranda ryšį su lėktuvu, jie pakartotinai bando tai padaryti, tačiau jei nepavyksta, tuomet į orą dažnu atveju gali būti pakeliamas kariuomenės naikintuvas.
„Naikintuvas dažniausiai atskrenda atkreipti dėmesio ir įsitikinti, kad viskas gerai, t. y. kad lėktuvas nebuvo perimtas. Oro eismo kontrolės specialistai tokiais atvejais labai nerimauja, kad nepasikartotų 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro akto įvykiai“, – kalbėjo vienas iš skrydžius atliekančių pilotų.
Kariuomenės naikintuvai taip pat gali būti pakelti į orą, jei užfiksuotas tam tikras mechaninis lėktuvo gedimas.
„Naikintuvai lydėdami lėktuvą dažniausiai užima tam tikrą padėtį. Vienas naikintuvas skrenda iš kairės, kad galėtų matyti lėktuvo kapitono veiksmus. Jeigu į pagalbą pasitelkiamas antras naikintuvas, tuomet jis atsiduria dešinėje lėktuvo pusėje“, – kalbėjo vienas lėktuvų pramonės atstovas.
Tokiu atveju kariuomenės atstovai mėgina susisiekti su keleiviniu laineriu avariniu radijo dažniu, o jeigu nepavyksta to padaryti, bandoma komunikuoti šviesomis ar naikintuvo sparnų padėtimi.
„Naktį dažniausiai pranešama šviesomis. Dieną tai daroma sparnais, o šis signalas reiškia, kad būtina sekti kariuomenės naikintuvus“, – aiškino aviacijos specialistas.
Eksperto teigimu, Baltarusijos teritorijoje skridusio „Ryanair“ lėktuvo pilotai tiesiog turėjo paklusti pakeltų šios šalies naikintuvų komandoms.
„Jeigu naikintuvas nutraukia skrydį ir liepia sekti paskui, pilotas turi paklusti. Tu negali neklausyti šių komandų. Tai tas pats, kai policijos pareigūnas tave paguldo ant žemės ir liepia vykdyti nurodymus“, – teigė ekspertas.
Skrydžių pilotų teigimu, tokie atvejai sukelia didžiulį nerimą pilotams, nes pasikeičia visas kelionės planas.
„Jie nežino, kas vyksta. Kur jie keliauja? Į kokį oro uostą skrenda? Kokios oro sąlygos? Tai sukelia labai daug nerimo ir nežinomybės“, – pasakojo neįvardytas oro bendrovės pilotas.
Užgrobimais siekdavo ir politinio prieglobsčio
Lėktuvų užgrobimai pasaulyje prasidėjo visai netrukus po to, kai tarptautiniai skrydžiai tapo įprasto gyvenimo dalimi. Pastaraisiais metais didžioji lėktuvų grobikų dalis ieškojo prieglobsčio ir turtų, o ne siekė visuotinio dėmesio, politinių tikslų ar masinių žudynių.
Nors lėktuvų užgrobimai teroristiniais tikslais aukščiausią įtampos tašką pasiekė 2001-ųjų rugsėjo 11 dieną, pastaraisiais metais tai tapo retenybe.
Šaltojo karo metais lėktuvai buvo grobiami dažniausiai norint peržengti geležinės uždangos ribas. Dar 1953 metais Čekoslovakijos pilotas Mira Slovakas skrido lėktuvu „DC-3“ su 25 keleiviais ir netikėtai pasukęs Frankfurto link ten paprašė politinio prieglobsčio.
Ši pabėgimo istorija įkvėpė ir daugiau asmenų – iki pat septintojo dešimtmečio būta mėginimų pakartoti Slovako pabėgimą nukreipiant JAV lėktuvus į Kubą.
Į keleivinius skrydžius neretai nusitaikydavo ir pabėgę iš kalėjimo nusikaltėliai, o lėktuvų keleiviai ir įgula tapdavo derybų objektu, siekiant išpešti finansinės naudos.
Vienas geriausiai prisimenamų pavyzdžių – D. B. Cooperio istorija, kai 1971 metais vyras į lėktuvą JAV Portlando mieste įsėdo turėdamas bombą.
Jis privertė lėktuvą leistis Sietle, išsiderėjo parašiutą, 200 tūkstančių dolerių ir tik tuomet paliko skrydžio dalyvius parašiutu, pradingdamas visiems laikams.
Praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje radikaliosios Artimųjų Rytų grupuotės lėktuvo užgrobimą pavertė būdu atkreipti politinį dėmesį.
1970 metais palestiniečių kariai pagrobė penkis lėktuvus – keturis, skridusius į Niujorką, ir vieną, kuris ruošėsi tūpti Londone.
Taip jie siekė išlaisvinti politinius aktyvistus, kurie buvo įkalinti Izraelio tarnybų. Vienas lėktuvas tuomet buvo nukreiptas į Egiptą, trys – į buvusią Didžiosios Britanijos karinę oro bazę Jordanijoje, o dar vienas nusileido Londone.
„Tai buvo pirmas teroristinis lėktuvo užgrobimas, kuris atkreipė žiniasklaidos dėmesį. Jie nenorėjo pakenkti žmonėms, tai tiesiog buvo siekis atkreipti visuomenės dėmesį“, – teigė buvęs Heatrow oro konsultantas Normanas Shanksas.
Tik vėliau, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai Jungtinių Tautų (JT) kuruojama Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) pareikalavo oro uostuose keleivius tikrinti metalo detektoriais ir rentgeno spinduliais peržiūrėti bagažą, saugumo padėtis lėktuvuose iš esmės pasikeitė.
Tačiau net ir tai ne visuomet padėjo užkirsti kelią lėktuvų užgrobimams. Daugelyje šalių ilgą laiką atidžiau buvo tikrinami tik tarptautinių skrydžių keleiviai, o vietinėje oro erdvėje skraidžiusių lėktuvų keleiviai buvo stebimi rečiau.
Būtent 2001-ųjų rugsėjo 11 dieną teroristų organizacijos „Al-Qaeda“ atstovai pasinaudojo šia spraga – įsilaipinę į vietinės reikšmės skrydžius užgrobė lėktuvus ir gąsdindami įgulą dėžių pjaustytuvais įvykdė vieną šiurpiausių teroro aktų JAV istorijoje.
Nepaisant stiprėjančių saugumo taisyklių, ekspertai teigia, kad ir to dažnai gali neužtekti esant netikėtai situacijai.
Įvykis Baltarusijoje – pirmas per dešimtmetį lėktuvo užgrobimas
Atvejis, kai sekmadienį Baltarusijos oro erdvėje buvo užgrobtas kompanijos „Ryanair“ lėktuvas, kuris skrido iš Graikijos sostinės Atėnų į Vilnių, yra pirmas šį dešimtmetį žinomas lėktuvo užgrobimas.
Tai galima sieti su pasauline koronaviruso pandemija ir su sumažėjusiais skrydžių bei keleivių srautais, tačiau verta pridurti, kad pastaraisiais dešimtmečiais lėktuvų užgrobimo atvejų nuolat mažėjo.
Nuo 2000 iki 2010 metų pasaulyje buvo užgrobta 17 lėktuvų, o nuo 2010-ųjų iki 2020-ųjų – 9 oro transporto priemonės.
Paskutinį kartą praėjusį dešimtmetį lėktuvas buvo užgrobtas Bangladeše 2019-ųjų vasarį. Orlaivis tuomet skrido į Jungtinių Arabų Emyratų miestą Dubajų. Užgrobimą surengęs ir įvykdęs 26-erių vyras buvo nukautas Bangladešo pareigūnų.
