Tai yra labai logiškas ir labai svarbus klausimas, kurį užduoti tiesiog būtina, juo labiau, kad pirmadienį Čikagoje po susidūrimo su automobiliu žuvo jau penktasis dviratininkas šiais metais. Taigi, ar šio, pasak žurnalo „Bycicling“, „Geriausio 2016 metų Amerikos miesto dviratininkams“, gatvėse dviračiu važiuoti išties yra saugu?
Šis klausimas neabejotinai aktualus tūkstančiams čikagiškių, kurie kas dieną dviračiais vyksta į darbą, skuba tvarkyti reikalų, mina į svečius ar tiesiog renkasi važiavimą dviračiu kaip mankštą. Kadangi mieste tiek žmonių dviračiais važinėja, mums turėtų byloti, kad jie mano, jog tai pakankamai saugu – juk priešingu atveju jie to nedarytų, tiesa?
Vis dėlto, po pirmadienio tragedijos, kai Damen aveniu dviračiu važiuojančią moterį partrenkė ir užmušė sankryžoje su Addison į dešinę posūkį daręs sunkvežimis, verčia tuo abejoti.
Tai privertė sukrusti miesto dviratininkus, kurie socialiniuose tinkluose reiškė liūdesį ir pasipiktinimą dėl moters žūties, o kai kurie net ėmėsi kvestionuoti dviratininkų saugumą, kuris šiaip jau atrodo savaime suprantamas.
Pasak policijos pareigūnų, penkios dviratininkų žūtys atitinka pastarojo dešimtmečio statistiką ir yra gana įprastas vidurkis, na, o turint galvoje, kad per šį laikotarpį dviračiais važinėjančių asmenų skaičius smarkiai išaugo, tai galima laikyti net ir mirtingumo sumažėjimu.
Tačiau toks paaiškinimas nenuramina 26-erių Meg Boyle, kuri kasdien dviračiu vyksta į darbą ta pačia Damen gatve. Pasak jos, pamačius nelaimės vietą jai „širdis plyšo iš skausmo“.
Šiuo klausimu yra daug pykčio: vairuotojai kaltina dviratininkus, o dviratininkai kaltina vairuotojus. Jei pakankamai laiko praleidžiate transporto eisme, prisižiūrite pakankamai neatsakingo elgesio tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės.
„Tokią dieną kaip ši, aš ant savo dviračio nesijaučiu saugi“, – sakė ji.
Mero Rahmo Emanuelio administracija iš tiesų ėmėsi žingsnių, kad padidintų saugumą miesto dviratininkams, pirmiausia per daugelį mylių besitęsiančius dviračių takus, kurie taip pat paskatino daugiau žmonių sėsti ant dviračių ir drąsiai išvažiuoti į miesto gatves. Taip, mieste yra nemažai žmonių, kuriems dviračių takai nepatinka ir kuriuos jie erzina, dar kiti abejoja, ar šie takai iš tiesų atlieka savo paskirtį, ypač tie, kurie pasitiki dažais nubrėžta linija gatvėje, atskiriančia dviračius nuo automobilių.
Iš dalies, didesnis dviratininkų skaičius prisideda ir prie saugumo, nes tai duoda ženklą vairuotojams būti atidesniems, kadangi eisme dalyvauja ir dviratininkai.
Šiuo klausimu yra daug pykčio: vairuotojai kaltina dviratininkus, o dviratininkai kaltina vairuotojus. Jei pakankamai laiko praleidžiate transporto eisme, prisižiūrite pakankamai neatsakingo elgesio tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės.
Čikagoje praktikuojantis asmeninių sužeidimų advokatas Brendanas Kevenidesas sako, kad tokie atvejai, kai vairuotojai partrenkia dviratininkus darydami posūkį į dešinę, yra tokie dažni, kad jie net turi savo pavadinimą – „dešinysis kryžius“. Darant posūnį į dešinę nesunku nepamatyti iš „aklosios zonos“ atvažiuojančio dviratininko, ypač tose vietose, kur transporto kamščiuose nebelieka dviračių takų.
Pasak Kevenideso, tai yra trečias pagal dažnumą nelaimingas atsitikimas jo advokatų kontoroje „Freeman Kevenides“, kuri dirba vien su bylomis, susijusiomis su dviračiais. Pasirodo, mūsų mieste pakanka „dešiniųjų kryžių“, „kairiųjų kablių“ ir „kliudymų durelėmis“, kad darbo iki kaklo pakaktų trims šios firmos advokatams ir dviems advokatų padėjėjams.
Nepaisant jo darbo specifikos, Kevenidesas neturi jokių abejonių dėl dviratininkų saugumo Čikagoje.
„Čikagoje dviračiu važinėtis yra saugu“, – sako Kevenidesas, kuris kas rytą iš Logan Square dviračiu vyksta į darbą.
Didžiausia mieste dviračių propagavimo organizacija „Aktyvaus transporto aljansas“ taip pat sako, kad Čikagoje dviratininkams yra saugu – ir nuolat tampa vis saugiau. Tačiau organizacijos ryšių su vyriausybe direktorius Kyle’as Whiteheadas tikina, kad jie laikosi „nuostatos, kad kiekvienas iš tų susidūrimų yra išvengiamas“ ir toliau bendradarbiauja su miesto valdžia, įgyvendindami ilgalaikį planą, kaip visiškai išvengti mirtinų susidūrimų. O kol kas galima važinėti tik dviračių takais.
