Trisdešimt penkios dienos. Tiek laiko užtruko – nuo balsavimo iki demokratų kandidatas į prezidento postą Alas Gore’as pripažino pralaimėjimą – kol rinkėjai 2000 metais sužinojo, kas laimėjo prezidento rinkimus.
2000 metų rinkimai yra ilgiausi šiuolaikinėje Amerikos istorijoje pagal „dienų skaičių“, sako Mičigano universiteto profesorius emeritas Michaelas W. Traugottas.
„Apskritai, tai nutinka itin retai, – sakė jis apie ilgai užsitęsiančius ir ištęstus rinkimų procesus. – Laimei.“
Tačiau 2000 metų rinkimai buvo ypatingas atvejis: juos apsunkino gausybė balsavimo logistikos problemų, įskaitant ydingą balsalapių dizainą, kaltinimus netinkamu skaičiavimu ir ginčus teismuose, prasidėjusius nuo pat rinkimų dienos 2000-ųjų lapkričio 7-ąją.
Gore’o kampanijos reikalavimas perskaičiuoti balsus rankiniu būdu gerokai sulėtino procesą, kurio metu atsiskleidė milžiniškos darbo našumo spragos. Tačiau tai dar ne viskas, sako Naujojo Heiveno universiteto nacionalinio saugumo profesorius adjunktas Matthew Schmidtas – perskaičiavimo procesą taip pat stabdė Busho kampanijos užginčijimas, nepaisant to, kad perskaičiavimas gavo Floridos Aukščiausiojo teismo leidimą.
Byla nukeliavo iki pat JAV Aukščiausiojo teismo, kuris panaikino Floridos Aukščiausiojo teismo sprendimą perskaičiuoti balsus rankiniu būdu, nes tai pažeistų Vienodos apsaugos straipsnį.
Teismas minimalia persvara (5-4) taip pat priėmė kontroversišką nutartį, Gore’o kampanijai nebeduoti laiko pasiūlyti naują perskaičiavimo planą dėl „saugaus uosto“ straipsnio Jungtinių Valstijų Kodekse. Tai reiškia, kad byla čia ir užsibaigė – gruodžio 12 dieną, lygiai 5 savaitės po 2000-ųjų metų Rinkimų dienos.
Šie rinkimai iki šiol yra laikomi itin kontroversiškais, nes jų rezultatą nusprendė vos 537 balsų skirtumas.
Ar 2020-ųjų metų rinkimai gali užsitęsti tiek pat kiek 2000-aisiais?
Tikimybė maža, tačiau viskas įmanoma.
„Viskas priklausys nuo to, kiek pagrįsti bus Donaldo Trumpo kampanijos teikiami teismo ieškiniai“, – sako Traugottas.
Kol kas Trumpo kampanija pateikė ieškinius daugelyje lemiamų valstijų (kuriose nėra išreikštos vienos politinės linijos), kurių rezultatus šalis stebėjo užgniaužusi kvapą pastarąsias kelias dienas, įskaitant Džordžiją, Mičiganą ir Pensilvaniją. Visos bylos buvo teismo atmestos, kaip neturinčios pagrindo.
„Kol kas pateiktos bylos yra be pagrindo, tačiau pakaktų vos vienos pagrindą galimai turinčios bylos, ir valstijos bei federaliniai teismai turėtų priežastį pratęsti rinkiminį, tiksliau, balsų skaičiavimo, procesą“, – sako Traugottas.
Pasak Schmidto, Trumpo kampanijai reikia pateikti „materialius įrodymus“ apie kokią nors nusikalstamą veiką skaičiuojant balsalapius.
„Negalima imti ir paprasčiausiai nuspręsti, kad įvyko kokia nors apgavystė, – sako Schmidtas. – Reikia nusikalstamą veiką įrodyti, o tai yra itin sudėtinga, ypač turint galvoje ypatingas COVID-19 sudarytas sąlygas.“
Nemažai valstijų vadovų sukritikavo Trumpo kampanijos bandymus sukelti abejonių rinkimų rezultatais.
Pensilvanijos gubernatorius Tomas Wolfas bandymus sustabdyti balsų skaičiavimą pavadino „tiesiog neteisingu“.
„Tai prieštarauja patiems esminiams mūsų demokratijos principams, – sako Wolfas. – Aš kovosiu iki paskutiniųjų, kad apsaugočiau kiekvieno Pensilvanijos rinkėjo balsą.“
Tuo tarpu Arizonos valstijos sekretorė Katie Hobbs pareiškė, kad Trumpas neturi „jokio teisinio kelio“ mesti iššūkį šios valstijos rinkėjų balsams, kurie šįkart labiau palaikė Bideną.
