Dar visai neseniai kino teatrų sales užkariavusiame kosminiame trileryje „Gravitacija“ žiūrovams parodoma siaubinga situacija, kuomet du astronautai dėl grandininės reakcijos būdu sunaikinto palydovų tinklo lieka atvirame kosmose - be kosminio laivo ir, atrodytų, be jokių galimybių grįžti į Žemę.
Žinoma, filme pavaizduota situacija realybei nėra itin artima, tačiau astronautų profesija iš tiesų yra pati pavojingiausia pasaulyje. Pagal statistiką, surinktą iki 2010 metų balandžio, į kosmosą skrido 517 žmonių iš 38 valstybių. Iš jų žuvo 18. Žūties tikimybė – beveik 3,5 proc. - reiškia, kad tai yra viena iš pavojingiausių profesijų pasaulyje. Palyginimui, Irake 2003-2006 metais žuvo 0,39 proc. JAV karių, o Vietnamo kare 1966-1972 metais – 2,18 proc. JAV karių.
„Apollo“ programa – tai trečioji NASA žmogaus kosmose programa (po „Mercury“ ir „Gemini“), paleista 1967–1972 m. Mėnuliui tirti. Pasiruošimas jai prasidėjo dar 1961 m. Visi „Apollo“ programos skrydžiai buvo sėkmingi, išskyrus „Apollo 1“ misiją, kurios treniruočių metu žuvo visi trys astronautai. Kiekvienoje žmogaus pilotuojamoje misijoje dirbo trys astronautai – kapitonas, įgulos modulio pilotas ir Mėnulio modulio pilotas. Jei misija reikalavo išsilaipinti Mėnulyje, įgulos modulio pilotas likdavo erdvėlaivyje, o kiti skrisdavo į Mėnulį.
Vykdant NASA pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programą, 1970 m. balandžio 11 dieną buvo paleistas JAV kosminis laivas „Apollo 13“ su trimis astronautais. Po dviejų dienų skrydžio, kai „Apollo 13“ buvo už maždaug 322 000 kilometrų nuo Žemės, dėl elektros sistemos gedimo padidėjo slėgis viename iš laivo aptarnavimo modulyje buvusių deguonies balionų. Jis sprogo, nustojo veikęs ir antrasis deguonies balionas. Modulis liko be elektros energijos ir apšildymo, nes deguonis buvo naudojamas elektrai gaminti. Ši avarija sukėlė mirtiną pavojų astronautų gyvybei. Buvo aišku, kad nusileidimas Mėnulyje privalo būti atšauktas, o įgula turi dėti visas pastangas, kad turimų oro, vandens, maisto ir energijos resursų pakaktų gyviems sugrįžti į Žemę.
„Apollo 13“ įgula – astronautai Jamesas A. Lovellis, Johnas L. Swigertas ir Fredas W. Haise'as – buvo priversti persikelti į Mėnulio modulį. Jo resursai buvo apskaičiuoti taip, kad pakaktų 2 paras dviem žmonėms. Astronautų gyvybė priklausė nuo to, ar pavyks šioje „gelbėjimosi valtyje“ 3 žmonėms išsilaikyti 4 dienas – tiek turėjo trukti grįžimas į Žemę.
Praėjus kelioms valandoms po deguonies baliono sprogimo, NASA ir „Apollo 13“ įgula priėmė sprendimą grįžti atgal. Įjungus variklius buvo pakoreguota orbita, ir kosminis laivas perėjo į vadinamąją laisvojo grįžimo Žemėn trajektoriją. Tai buvo labai dramatiškos dienos visai Amerikai: energijos taupymo sumetimais ryšys su „Apollo 13“ buvo griežtai apribotas, astronautai kaip galėdami taupė vandenį ir maistą, iš parankinių medžiagų ir prietaisų pasigamino improvizuotą sistemą anglies dvideginiui šalinti. Per Amerikos TV nuolat buvo rodomos laidos, kuriose specialistai komentuodavo misijos eigą. Tačiau astronautų gyvybė priklausė ne tik nuo gyvybinių išteklių, bet ir apskaičiuotos grįžimo trajektorijos tikslumo. Laimė, NASA skaičiavimai buvo tikslūs, ir „Apollo 13“ priartėjo prie Žemės kaip planuota ir laimingai nusileido Ramiajame vandenyne.
Populiariojoje kultūroje „Apollo 13“ misijos kosminis skrydis yra siejamas su jau kultine tapusia fraze „Hiustone, mes turime problemą“. 1995 metų to paties pavadinimo filme buvo pavaizduota, kaip po lemtingo deguonies baliono sprogimo astronautas J. Lovellis, kurį suvaidino Tomas Hanksas, skrydžių centrui praneša: „Hiustone, turėjome problemą“ (angl. „Houston, we've had a problem“). Filme (ir populiariojoje kultūroje) ši frazė įamžinta su šiokiu tokiu pakeitimu - „Hiustone, mes turime problemą“ (angl. „Houston, we have a problem“).
