Joe Bidenas gali džiaugtis visuomenės nuomonės apklausų rezultatais. Tiesa, tai daryti reikėtų atsargiai. Dviženklė persvara daugelyje nacionalinių apklausų, reikšmingas atotrūkis pagrindinės kovos valstijose ir stiprios pozicijos valstijose, kuriose 2016 metais laimėjo Trumpas, leidžia daryti prielaidą, kad numanomas Demokratų partijos kandidatas yra tikėtinas lapkričio mėnesio rinkimų laimėtojas.

Tačiau didžioji dauguma apklausų prognozavo Trumpo pralaimėjimą ir prieš ketverius metus. Tad kodėl turėtume tikėti bet kuo, ką teigia 2020 metų apklausos, rodančios buvusio viceprezidento pranašumą?

Apklausų rengėjai sako, kad 2016 metais išmoktos pamokos padarys šių metų apklausas tikslesnėmis. Ir nors jie tikina suprantą rinkėjų pasipiktinimą ir nepasitikėjimą, jie toliau aiškina, kad apklausas reikia tik truputį patobulinti, o ne iš pagrindų reformuoti.  

„Visuomenė 2016 metais nusivylė apklausomis. Ir ne be priežasties, – sako Pew tyrimų centro apklausų skyriaus direktorė Courtney Kennedy. – Tačiau netiesa, kad didelio masto apklausos yra nebesvarbios.“

Marquette teisės mokyklos apklausos, vienos iš daugelio, rodžiusių Clinton pergalę 2016-aisiais, direktorius Charlesas Franklinas sako, kad 2016 metai „mus verčia būti itin atsargiais“.

„Mes išmokome, kad skaičiai nieko nereiškia. Kad gali slypėti sisteminė klaida, kad viskas pasikeisti gali paskutinę minutę ir kad suklysti gali visi“, – sako jis.

Kas atsitiko 2016-aisiais?

Tiesą sakant, apklausų rengėjai prieš ketverius metus apsiriko ne taip jau ir smarkiai. Jie prognozavo Clinton maždaug 3 procentinių punktų pergalę skaičiuojant visus balsus. Ji populiarųjį balsą laimėjo 2.1 procento persvara. Jie taip pat buvo teisūs dėl rezultatų daugumoje valstijų. Tačiau jų tyrimai nesugebėjo apčiuopti rinkėjų nuotaikų Vidurio Vakarų aukštutiniame regione, kuris ir atnešė pergalę Donaldui Trumpui rinkikų kolegijoje.

Apkausos Mičigane, Pensilvanijoje ir Viskonsine ištisus mėnesius iki rinkimų pastoviai rodė Clinton pergalę, neretai net dviženkliais skaičiais. Trumpas per plauką laimėjo visose trijose valstijose: jis iš viso surinko 77 744 balsus iš 13 940 912, t.y., laimėjo maždaug puse procentinio punkto. 46 šių trijų valstijų balsai rinkikų kolegijoje suteikė Trumpui pergalingą persvarą, apstulbindami prognozavusius pergalę Clinton. Jis laimėjo 306 rinkikų balsus, prieš Clinton 232.   

Kaip keičiasi apklausos

Kennedy ir Franklinas sako, kad 2016 metų apklausų tikslumą komplikavo du reikšmingi faktoriai: daugelio valstijų apklausos įtraukė per daug aukštesnį išsilavinimą turinčių respondentų (palaikančių Clinton) ir dauguma neįtraukė paskutinę akimirką sprendimą priėmusių rinkėjų (kurių dauguma palaikė Trumpą). Nė vienas iš jų neatmetė galimybės,kad šios problemos gali atsikartoti ir šių metų apklausose, tačiau paaiškino, į kokius apklausų aspektus yra kreipiama daugiau dėmesio, kad šiais metais apklausos geriau atspindėtų tikrąją situaciją:

Išsilavinimas. Į apklausas skatinama įtraukti daugiau aukštesniojo išsilavinimo neturinčių žmonių, kurie ne tik dažniau palaiko Respublikonų, o ne Demokratų partijos pusę, bet ir yra mažiau linkę dalyvauti apklausose.

Naujajame Džersyje esančio Monmouth universiteto Apklausų centrui vadovaujantis Patrickas Murray sako, kad jie savo apklausose šį aspektą patobulino ir jau mato „teigiamus pokyčius“.

Apsisprendžiantys paskutinę akimirką. Šį aspektą įtraukti į apklausas gali būti sunkiau, mat dauguma apklausų rengėjų paskutinę savaitę prieš rinkimus respondentų nebekalbina. Tikėtina, kad paskutinę akimirką sprendimą priimančių rinkėjų 2020 metais bus mažiau nei prieš ketverius metus, kai istorinis abiejų kandidatų nepopuliarumas vertė nemažą dalį žmonių iki paskutinės akimirkos svarstyti, kuris kandidatas jiems atrodo mažesnė blogybė.

Gegužę atlikta Monmouth apklausa rodo, kad dėl savo pasirinkimo jau apsisprendė beveik 9 iš 10 respondentų.

„Tai byloja, kad didelių pasikeitimų neturėtų būti, – sako Murray. – Tačiau mes esame atsargūs, nes žinome, kad yra valstijų, kuriose net ir mažytis pokytis gali nulemti labai daug.“

Kiti kandidatai. Šiais metais nėra ryškių nepartinių kandidatų, kas reiškia mažiau pasirinkimo ir aiškesnius pasirinkimo variantus balsuojantiems.

Išankstinis balsavimas. Koronaviruso pandemija į 2020 metų rinkimus įnešė neaiškumo dėl to, kas ir kada balsuos. Tikėtina, kad daugelyje valstijų bus surinkta daugiau nei įprastai išankstinių balsų.  

Jei taip nutiks, ir apklausų rengėjai spalį susisieks su jau balsą rinkimuose atidavusiais asmenimis, bus lengviau nuspėti tendencijas, nes šie rinkėjai bus jau apsisprendę be tikimybės persigalvoti.

Tikėtini rinkėjai. Apklausų rengėjai pamažu pereina prie naudojimosi viešu rinkėjų registru modelio, o ne atsitiktinių telefono numerių rinkimu.

„Žmonės pamiršta, kad didelė gyventojų dalis išvis nebalsuoja. Tačiau daugelis jų vis tiek dalyvauja apklausose. Taip atsiranda didelis atotrūkis, kurį net geriausiems ekspertams yra sunku adaptuoti realiai situacijai“, – sako Kennedy.

Ir nors yra imamasi pokyčių ir patobulinimų, Murray sako, kad nėra išmintinga imtis dramatiškai keisti apklausų modelio.

„Kai kurių apklausose atsirandančių klaidų panaikinti neįmanoma, nes jos atsiranda idiosinkratiškai kiekvienuose rinkimuose. Ir kiekvieną kartą jos yra unikalios ir vis kitokios, – sako jis. – Reikia būti atsargiems ir nesiimti perdėtai taisyti paskutinę reikšmingą klaidą, nes per kitus rinkimus ji nebebus tokia reikšminga.“

Apklausos keičia rinkėjų elgesį

Nepaisant to, kad apklausos akivaizdžiai prašovė pro šalį 2016-aisiais, dauguma 2018 metų apklausų sėkmingai prognozavo kadencijos vidurio rinkimų rezultatus: demokratų perimtus Atstovų rūmus ir respublikonų išlaikytą daugumą Senate. Nepaisant to, apklausų rengėjai perspėja, kad apklausos – tai tik tendencijų įžvalgos ir pastebėjimai, o ne garantuotos prognozės, todėl jomis aklai pasikliauti nereikėtų.

Tufts universiteto politikos mokslų profesorius Brianas Schaffneris tyrinėjo, kaip kai kurie Bernie Sanderso rinkėjai 2016-aisiais atidavė balsus už Trumpą. Tikėtina, kad šie liberalių pažiūrų rinkėjai manė, kad Cinton būtų geresnė prezidentė nei Trumpas, tačiau jie taip pat manė, kad ji „garantuotai“ laimės, todėl neprisivertė už ją balsuoti, sako profesorius.

„Jie manė, kad nieko nenutiks, jei jie neatvyks balsuoti, ar, protesto vardan, atiduos balsą už jos varžovą. Kai žmonės mano, jog jų balsas nėra lemiamas, jie elgiasi laisviau ir ne taip atsakingai“, – sako Schaffneris.

Organizacija „FiveThirtyEight“, analizuojanti apklausas, perspėja,kad ne visos apklausos yra vienodos. Ji rekomenduoja visada pažiūrėti, kas yra apklausos respondentai (suaugusieji, registruoti rinkėjai, tikėtini rinkėjai), kiek tikslios šios organizacijos apklausos buvo praeityje ir atkreipti dėmesį į pateikiamas paklaidos ribas. Apklausa, rodanti Bideno pranašumą prieš Trumpą 2 procentiniais punktais ir turinti 4 procentinių punktų paklaidą, reiškia, kad Bidenas gali tiek pirmauti 6 procentiniais punktais, tiek atsilikti nuo Trumpo 2 procentiniais punktais.