Pasaulio lietuvių bendruomenė džiaugiasi, kad pilietybės išsaugojimo lietuviams idėja stipriai palaikoma Lietuvoje. Tačiau net ir tokio gausaus palaikymo gali nepakakti šiam klausimui išspręsti referendumo keliu.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa jau dabar rodo, kad net esant 57 proc. rinkėjų aktyvumui, kai 71 proc. iš jų pritaria pilietybės išsaugojimui, o tai yra 40 proc. nuo visų rinkėjų, to nepakanka pakeisti Konstitucijai. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Konstitucijai pakeisti reikia daugiau kaip 50 proc. arba 1,3 mln. balsų.

Šių metų liepą posėdžiavęs PLB Seimas priėmė rezoliuciją, kuria paragino LR Seimą pasinaudoti konstitucine teise ir iš naujo svarstyti bei priimti referendumo įstatymo pakeitimą dėl kvalifikacinės sąlygos sumažinimo, prilyginant pilietybės apsaugą kitoms Konstitucijos garantuojamoms žmogaus teisėms, ir iškart kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo atitikties Konstitucijai įvertinimo.

„PLB siekia, kad visi lietuviai išlaikytų kuo tampriausius ryšius su Lietuvos valstybe, kurią, kaip numato Konstitucija, kuria Tauta. Tad PLB ir toliau ragins Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Prezidentę kuo greičiau spręsti klausimą dėl gimimu įgytos teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo“, – teigia LR Seimo ir PLB komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis.

Pasaulio lietuviai taip pat prašo LR Seimo kiek įmanoma greičiau nustatyti referendumo dėl Lietuvos pilietybės išlaikymo datą bei pradėti ruoštis referendumui.

„Prašome visų politinių partijų susitelkimo ir bendro darbo vienijant žmones šiam svarbiam apsisprendimui“, – sakė PLB pirmininkė Dalia Henke.

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu liepos 17–24 dienomis įmonė „Spinter Research“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgijus kitos transatlantinius kriterijus atitinkančios šalies pilietybę. Gyventojų klausta ir apie jų nusiteikimą dalyvauti referendume, jei jis būtų surengtas 2019 metais.

Tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma (71 proc.) tyrimo dalyvių pritaria nuostatai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija būtų keičiama referendumu ir joje būtų nustatyta, kad pagal kilmę Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės – tam visiškai pritaria 33 proc. ir linkę pritarti 38 proc. apklaustųjų. Priešingą nuomonę išreiškė 12 proc. gyventojų: 5 proc. nepritaria visiškai, 7 proc. yra linkę nepritarti.

Daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų nurodė ketinantys dalyvauti referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, jei jis būtų surengtas 2019 metais kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais.

Pilietybės išsaugojimo reikalai

Kokia problema?

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Koks sprendimas?

Reikalingos pilietybės išsaugojimo konstitucinės pataisos, kurioms greičiausiai bus šaukiamas referendumas.

Ko siekiama konstitucinėmis pataisomis?

Kad būtų nustatyta, jog pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios kitos šalies pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės.

Kodėl tai svarbu?

Esame gyvybinga, veržli ir tikra Lietuvos jėga pasaulyje. Garbinga Lietuvos pilietybė – tai Vyčio gijos, per amžius jungiančios mus aukščiausiam tikslui: Lietuvai ir lietuvybei, todėl pilietybės išsaugojimas yra gyvybiškai svarbus visiems mums, Lietuvos vaikams.

Ką daryti?

Būti pilietiškai aktyviems: telktis, diskutuoti, burti savo draugus ir artimuosius. Labai svarbu, kad aktyviai dalyvautumėte visuose Lietuvos rinkimuose – Jūsų balsas gali būti lemiamas.