Ne kiekvieno žmogaus hobis yra moksliniuose straipsniuose ieškoti klaidų, bet būtent tuo užsiima fizikos mokslų daktaras ir buvęs „Microsoft“ vyriausiasis technologas Nathanas Myhrvoldas. 2013-aisiais jis jau publikavo straipsnį, kuriame atkreipė dėmesį į statistines klaidas vieno Floridos valstijos universiteto paleontologo dinozaurų augimo greičio analizėje, o dabar jis nusitaikė į NASA – ir iškart pateko į kontroversijų sūkurį.
Myhrvoldas nėra astronomas, tačiau jis nepabijojo išanalizuoti NASA asteroidų identifikavimo programos.
„Jis yra labai protingas žmogus, - reaguodamas į kilusį šurmulį „The New York Times“ sakė Lindley Johnsonas, vadovaujantis NASA planetinės gynybos programai. – Tačiau tai jo nepadaro visų sričių ekspertu.“
Tad kuo gi Amerikos kosmoso agentūrai nusikalto Myhrvoldas? Pradėkime nuo pradžių. Astronomai yra radę jau daugiau kaip 14 000 potencialiai Žemei pavojingų dangaus kūnų, ir prognozuoja, kad tokių yra dar keli šimtai tūkstančių. Viskas, ką apie juos žinome, ateina iš vieno vienintelio NASA kosminio zondo surinktos informacijos.
Kosminis zondas WISE ( angl. Wide-field Infrared Survey Explorer) informaciją apie dangaus objektus renka jau nuo 2009 m., įskaitant ir duomenis apie asteroidų šilumos emisijas. WISE misijos šalutinis projektas, NEOWISE, tuos duomenis naudoja, kad apskaičiuotų asteroidų dydį ir jų atspindžio gebą. Manoma, kad ši informacija gali padėti mokslininkams iš anksto nustatyti, ar kuris nors mūsų kosminėje kaimynystėje esantis asteroidas gali ateityje susidurti su Žeme ir padaryti mūsų planetai nepataisomą žalą.
Tačiau NEOWISE programos rezultatus išanalizavęs ir vėliau juos trumpai moksliniame žurnale „Icarus“ aprašęs Myhrvoldas teigia, kad WISE ir NEOWISE tyrimai yra pilni klaidų.
„Bloga žinia ta, kad praktiškai viskas juose yra klaidinga, - sakė jis „The New York Times“. – Deja, tie skaičiavimai niekada nebus tokie tikslūs, kaip jie tikėjosi.“
NASA mokslininkai teigia, kad WISE ir NEOWISE programa leidžia nustatyti asteroido skersmenį su maksimalia maždaug 10 proc. paklaida. Tuo tarpu Myhrvoldas teigia, kad, dėl tyrimų eigoje padarytų klaidų, ta paklaida yra kur kas didesnė ir gali siekti netgi daugiau kaip 100 proc.
Tačiau tai dar ne viskas – NASA ir asteroidų atspindžio gebą skaičiuoja klaidingai, sako jis. Myhrvoldo teigimu, kosminės agentūros skaičiavimai prieštarauja Kirchhoffo šiluminės radiacijos dėsniui, pagal kurį ryškesni objektai skleidžia mažiau šilumos.
„Žvelgiant iš praktinės asteroidų paieškos perspektyvos, labai svarbu turėti kuo tikslesnius skersmens ir atspindėtos šviesos duomenis“, - sakė Myhrvoldas.
Tačiau, kad ir kiek kritikos jis pažertų WISE ir NEOWISE tyrimams, NASA savo kaltės nepripažįsta.
„Jei už kiekvieną klaidą, kurią radau jo paties straipsnyje, gaučiau apdovanojimą, būčiau turtingas“, - žurnalui „Science“ pareiškė Nedas Wrightas, vyriausiasis WISE programos tyrėjas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele.
Viena klaida yra ta, kad Myhrvoldas vienoje iš savo formulių supainiojo skersmenį su spinduliu, jam antrina Amy Mainzer, vyriausioji NEOWISE programos tyrėja iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje.
NASA mokslininkai teigia, kad WISE ir NEOWISE programa leidžia nustatyti asteroido skersmenį su maksimalia maždaug 10 proc. paklaida. Tuo tarpu Myhrvoldas teigia, kad, dėl tyrimų eigoje padarytų klaidų, ta paklaida yra kur kas didesnė ir gali siekti netgi daugiau kaip 100 proc.
„Mūsų komanda jau kelis mėnesius stebi jo tyrimą skirtingose jo fazėse, ir mes bandėme nurodyti jo klaidas pačiam autoriui, - teigia ji išplatintame pranešime. – Mes aktyviai raginome jį nusiųsti savo straipsnį į kurį nors mokslinį žurnalą ir leisti jį profesionaliai patikrinti mokslo bendruomenei. Vietoje to, jis jį publikavo be jokio kolegų indėlio.“
„Šiuo metu mes laikomės nuomonės, kad geriausia yra laukti įvertinimo proceso – kas yra viso mokslinio proceso pagrindas – kad būtų galima toliau judėti į priekį“, - sako ji.
Vis dėlto, kiti mokslininkai į Myhrvoldo darbą spjauti neskuba.
„Aš tikrai manau, kad jis atliko labai naudingą darbą, - sako Alanas Harrisas, vyriausiasis Kosminių mokslų instituto tyrėjas. – Tai paskatins atsakingiau atlikti klaidų analizę ir primins mums visiems, kad nereikėtų aklai naudoti WISE tyrimų duomenų, tarsi juos būtų atsiuntęs pats Dievas.“
Nuotraukoje: WISE kosminis zondas dailininko akimis
