Ar žinojote, kad maratono distancijoje žmogus gali aplenkti sportinį žirgą? Kad afrikiečių apatinė kojos dalis yra lengvesnė nei europiečių? Kad maratono distanciją greičiau nei per 2 valandas pirmasis nubėgs 45 kg sveriantis 160 cm ūgio vyras?
Dabar jau žinote. Dar daugiau žino bėgimo treneris Povilas Rakštikas. Pasak jo, bėgiojantys ar dar tik žadantys pradėti bėgioti turėtų išsamiau susipažinti su maratonu, nes jis – rimtas reikalas.
– Treneri, bėgti maratoną ir jį įveikti tapo mados reikalu. Bet ar tai – ne per ilga, per nuobodi, per nesveika distancija siekti malonumo?
– Bėgimas yra įgimta žmogaus savybė. Iš beždžionės žmogumi tapome medžiodami, o medžiojome bėgdami. Kadangi mūsų fiziologija ir anatomija beveik nepasikeitė per pastaruosius 50 000 metų, tai bėgimo, judėjimo poreikio nepatenkinimas sukuria labai didelį fiziologinį diskomfortą.
Tad atsakymas į šį klausimą dvejopas. Bėgimas nėra mada. Bėgimas yra būtinybė, kurią iššaukė du faktoriai – prigimtis ir šiuolaikinių informacinių technologijų įtakoti gyvenimo būdo pokyčiai.
– Ar galima sportuoti nereguliariai, ne rezultatui, su ausinuku, išmaniuoju telefonu, draugais?
– Geras treneris jau pirmoje treniruotėje turėtų išaiškinti, kad treniruotės nėra šiaip sau, „for fun“. Aš auklėtiniams sakau, kad bėgimas yra pasikeitimo galimybė. Žmogus turi tobulėti ne tik iš knygų, bet ir per savo asmeninę patirtį – fiziškai, protiškai, jutimiškai.
Norint tobulėti, reikia siekti. Sportuojant be tikslo žmogus neatsiskleidžia, bėgant laikui pradeda nebesuprasti, kodėl tai reikia daryti. Sportavimas be siekimo tampa degradacija. Žmogus yra siekianti būtybė, tuo mes skiriamės nuo kitų. Esame laimingi ir jaučiamės save realizuojantys tik priartėję prie savo galimybių ribų.
Kalbant apie ausinukus, jų reikėtų vengti. Jie yra bandymas per prievartą nuraminti vidinę kovą, siekti atsipalaidavimo ir ramybės po darbo dienos. Tačiau nenatūralus harmonijos siekis dar labiau sustiprina tą vidinę kovą. Taip, aukšto lygio sportininkai dažnai prieš varžybas bėgioja su ausinukais. Tačiau jie klausosi ne muzikos, o rimtų psichologinių tekstų, skirtų konkretiems veiksmams atlikti ar tikslams pasiekti.
– Ar ilgoje distancijoje žmogus turi šansų aplenkti žirgą?
– Taip, ilgoje trasoje lenktyniaujant žmogui ir lenktyniniam žirgui, pranašumą įgauna žmogus. Tai įrodo nuo 1980-ųjų kasmet Velse vykstantis 35 kilometrų lenktynės „Man vs. Horse Marathon“.
Maksimalus žirgo greitis kur kas didesnis už bėgiko, bet ilgoje distancijoje gyvūnas priverstas mažinti apsukas, nes nespėja vėdintis organizmas, jis perkaista ir gali kristi. Tuo tarpu žmogus su savo geriau išvystyta ventiliacijos sistema gali bėgti visus 35 kilometrus vienodu aukštu tempu.
Tuo pasinaudojęs žmogus gali įveikti net geriausią sportinį žirgą. Tiesa, per 35 metus žmogus šiose lenktynėse laimėjo tik du kartus. Šiemet, kaip ir dar 33 kartus, finišo liniją pirmasis kirto žirgas.
– Maratono pasaulio rekordas, kaip ir dar dešimt geriausių rezultatų, priklauso Afrikos bėgikams. Kodėl jie tokie greiti?
– Rasė ar odos spalva čia nėra pagrindinis faktorius. Pagal naujausius tyrimus, afrikiečių galūnių apatinė dalis yra lengvesnė. Bėgant ir šlaunimis keliant lengvesnę blauzdą, sunaudojama mažiau energijos. Toks fiziologinis pranašumas leidžia sutaupyti kelis lemiamus procentus energijos ir bėgimo pabaigoje europiečiams varžytis su Afrikos atstovais tampa labai sunku.
Yra ir kitų labai svarbių faktorių, kodėl maratono distancijoje dominuoja Afrikos, ypač Kenijos, bėgikai. Vienas jų – motyvacija. Jei Kenijos ar Etiopijos bėgikas laimi prestižinį maratoną, jis ir jo giminė užsitikrina gerovę iki gyvenimo pabaigos.
– Dabartinis maratono pasaulio rekordas – 2 valandos 3 minutės ir 23 sekundės. Jį 2013 metais Berlyne pasiekė Wilsonas Kipsangas iš Kenijos. Ar gresia naujas rekordas ir kas jį pasieks?
– Viena ar keliomis sekundėmis maratono rekordas gali būti pagerintas bet kada, tuo neabejoju. Tačiau bėgimo mėgėjai laukia naujo kokybinio šuolio, t.y. žmogaus, kuris pirmasis 42 kilometrų ir 195 metrų distanciją įveiks per 2 valandas ar greičiau.
Pagrindinė problema pasiekti šiam tikslui yra aušinimas. Kuo mažesnis žmogaus tūris, tuo daugiau energijos jis gali panaudoti bėgimui, o ne aušinimui. Tad mokslininkai apskaičiavo, kad tokiam rezultatui būtinos tam tikros fizinės savybės. Jų teigimu, rekordininkas bus maždaug 160-162 cm ūgio ir 45 kilogramų svorio.
