Į Jungtinę Karalystę smuikininkė Agata Daraškaitė atvyko vos keturiolikos metų ir - visiškai viena. Jauna moteris ne tik nepalūžo svetimoje šalyje, bet pabaigė studijas prestižiniame universitete, koncertuoja įvairiausiose pasaulio scenose ir netgi priėmė apdovanojimą iš Princo Čarlzo rankų. Tačiau muzikantė nė akimirkai nepamiršta Lietuvos.

- Kada pradėjai muzikuoti?

- Smuiku pradėjau groti būdama penkerių. Iš pat pradžių ne visai savo noru. Mane muzikos pusėn pastūmėjo močiutė – už tai jai esu be galo dėkinga. Nuo tada smuikas mane lydi visur ir visada. Kai išeinu kur nors be jo, dažnai panikuoju – lyg kažko trūksta - ir vis išsigąstu, jog jį palikau metro ar traukinyje.

Lietuvoje mokiausi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, dalyvavau daugelyje jaunimui skirtų festivalių ir konkursų. Lankiausi meistriškumo kursuose Italijoje, ir ten buvusi profesorė patarė stoti į Yehudi Menuhino mokyklą Anglijoje – vienoje iš nedaugelio švietimų įstaigų, skirtų talentingiems, muzikos besimokantiems vaikams iš viso pasaulio. Meistriškumo kursų metu profesorė įrašė vieną mano pasirodymą ir vaizdo įrašą nuvežė į mokyklą – taip buvau pakviesta atskristi laikyti stojamųjų egzaminų. Į Jungtinę Karalystę atvykau būdama vos keturiolikos.

- Ar buvo sunku tada, vos 14-kos metų, išlaikyti stojamuosius egzaminus, pritapti mokykloje, naujoje bendruomenėje, studijuoti anglų kalba?

- Į Jungtinę Karalystę atvykau viena. Yehudi Menuhino mokykla yra internatinė, todėl dauguma vaikų ten ir gyvena. Mokykla buvo visai mažytė, joje tuo metu mokėsi vos 60 vaikų nuo 7 iki 19 metų amžiaus. Atmosfera vyravo kaip didelės muzikinės šeimos ir tai mums dažnai būdavo primenama: vyresni mokiniai turėdavo rūpintis jaunesniais, kai kurie mokytojai taip pat gyveno mokyklos teritorijoje. Viskas buvo daroma kartu, todėl anglų kalbą išmokau greitai, jau šešiolikos kartu su visais kitais laikiau sudėtingus egzaminus, tad reikėjo gerokai pasistengti.

Į mokyklos gyvenimą įsiliejau lengvai, bet pirmaisiais metais labai pasiilgdavau namų. Tėvai pažadėjo, kad jei bus labai sunku, bet kada galiu susipakuoti daiktus ir grįžti į Lietuvą. Taip neatsitiko ir štai iki šiol esu čia!

- Penkerius metus gyvenai ir mokeisi Surrey. Kokiu tikslu vedina atkeliavai į Londoną?

- Prieš septynerius metus persikrausčiau gyventi į Londoną, kur studijavau karališkajame muzikos koledže. Londonas man – miestas, kuriame apstu kultūrinių įvykių ir renginių: koncertų, parodų, muziejų. Čia aš supratau, ką reiškia būti muzikos pasaulio dalimi, kokia didelė konkurencija, kurios bandžiau vengti, ir kaip teisingai pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias šis miestas suteikia. Londonas taip pat išmokė būti savarankiškai ir pakovoti už save.

- Kokią reikšmę muzika turi tavo gyvenime?

- Šiuo metu muzika yra mano darbas, mano didžiausia aistra ir pragyvenimo šaltinis. Galbūt tai geriausia, kas gali nutikti – dirbti tai, ką tikrai myli iš visos širdies?

- Kur tave galima išvysti?

- Šiuo metu daug laiko praleidžiu turuose su kameriniu orkestru „Kremerata Baltica”. Jį įkūrė pasaulinio garso latvių smuikininkas Gidonas Kremeris. Visi orkestro komandos nariai kilę iš Baltijos šalių. Orkestras kviečiamas groti geriausiose pasaulio scenose, taip pat buvo apdovanotas Grammy už įrašą „After Mozart”. Tai labai įdomus darbas – keliaujame po pasaulį, grojame su garsiausiomis klasikinės muzikos žvaigždėmis. Orkestro įkūrėjas labai kūrybingas ir įkvepiantis muzikantas.

Laisvu nuo turų metu stengiuosi išlikti aktyvi Londono scenose – groju kvartete. Taip pat mane dažnai galima pamatyti grojant su „London Concertante” ar atliekant barokinę muziką senoviniais to laiko instrumentais.

- Kokios mintys užlieja pagalvojus apie Lietuvą?

- Lietuvos visada pasiilgstu. Kaip bebūtų, ten – tėvai, artimieji, draugai, namai. Kai pradėjau dirbti „Kremerata Baltica” orkestre, apsilankymų į Lietuvą padaugėjo – tuo labai džiaugiuosi. Tėvynėje dažnai repetuojame ir koncertuojame. Šiais metais taip pat planuoju kelis rečitalius su puikia pianiste Simona Zajančauskaite. Visada labai smagu grįžti į Lietuvą pasidalinti muzika, tikiuosi tai vyks dar dažniau!