Erdoganas, kuris savo rinkiminių kampanijų metu Vokietijoje lankėsi 2011 bei 2014 m., kaip manoma, planuoja dar vieną susitikimą su didžiule Vokietijoje gyvenančia ir simboliškai svarbia Turkijos diaspora iki balandžio mėnesį numatomo referendumo, kuriame piliečiai spręs, ar suteikti prezidentui daugiau galių.
Tačiau Merkel vyriausybė yra spaudžiama Vokietijos koalicijos ir opozicijos partijų pasipriešinti Turkijos prezidentui po to, kai laikraščio „Die Welt“ korespondentas Turkijoje Denizas Yücelis praėjusį mėnesį tapo pirmuoju Vokietijos piliečiu, suimtu Erdogano pradėto žiniasklaidos teisių suvaržymo fone.
Ralfas Jägeris, vidaus reikalų ministras iš Šiaurės Reino-Vestfalijos, bei su Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų partija koaliciją sudarančios Socialdemokratų partijos narys, paragino vyriausybę „užtikrinti, kad tokie susitikimai su rinkėjais nevyktų nei Šiaurės Reine-Vestfalijoje, nei bet kur kitur Vokietijoje“. Stephanas Mayeris iš Bavarijos partijos CSU sakė, jog Turkijos prezidentas, kuris kalina vokiečius žurnalistus, „nėra laukiamas svečias Vokietijoje“.
Sevimas Dagdelenas, kurdų kilmės Kairiųjų partijos parlamentaras, sakė, kad Merkel turi „politinę pareigą ir teisines priemones sustabdyti Turkijos valstybės vadovą nuo agitacijų Vokietijos teritorijoje, dėl demokratijos pamynimo ir mirties bausmės sugrąžinimo Turkijoje“.
Austrijos vyriausybė Erdoganui jau anksčiau pranešė, kad jis nėra laukiamas kampanijoje dėl Turkijos diasporos rinkėjų balsų šioje šalyje, o austrų užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas išplatintame pranešime paskelbė, kad „mes akivaizdžiai atmetame turkiškas kampanijas ir supriešinimą Austrijoje“.
Tačiau trečiadienį Merkel atstovas pranešė, kad toks draudimas pasiųstų netinkamą signalą. Steffenas Seibertas sakė: „Vokietijos vyriausybė smerkia tą faktą, kad žodžio ir žiniasklaidos laisvė šiuo metu Turkijoje yra apribota iki nepriimtino lygio. Tačiau jeigu mes smerkiame tai kitoje šalyje, tuomet turėtume dėti dar daugiau pastangų, kad užtikrintume, jog žodžio laisvė būtų gerbiama mūsų pačių šalyje, kaip tai apibrėžia įstatymai. Turėtume pademonstruoti tai, ko reikalaujame iš kitų.“
Nielsas Annenas, Socialdemokratų partijos atstovas užsienio politikos klausimais, pasveikino vyriausybės sprendimą atmesti draudimą Erdoganui atvykti į šalį, tačiau sakė, jog dabartinę demokratinę krizę sukėlė būtent Vokietijos kanclerės sprendimas leisti pabėgėlių mainų susitarimui tarp Turkijos ir Europos Sąjungos įtakoti jos ryšius su Erdoganu. „Merkel jau nebėra patikima demokratijos ir įstatymo teisės Turkijoje šalininkė“, - sakė jis.
Balandžio 18 dieną numatomame referendume Turkijos visuomenė balsuos dėl pasiūlytų konstitucinių pakeitimų, kurie sustiprintų prezidento galias, kas leistų Erdoganui panaikinti ministro pirmininko postą, kontroliuoti valstybės biudžetą, paskirti daugiau teisėjų ir pasilikti prezidento pareigose dar dvi kadencijas.
Turkų diasporą Vokietijoje sudaro apie 1,4 mln. žmonių, kurių palaikymas turi svarbios simbolinės reikšmės Erdogano partijai.
„Vokietijos stadionų, pilnų Erdogano šalininkų, vaizdai padeda jo partijai AKP likusiai Turkijai pasirodyti kaip vienintelei, kuri gali apsaugoti turkus visame pasaulyje“, - sako Alexanderis Clarksonas, Londono Karaliaus koledže tyrinėjantis ryšius tarp Vokietijos politikų ir migrantų bendruomenių.
Realybėje, teigia jis, Erdogano palaikymas Vokietijoje gyvenančių turkų tarpe tėra „statistinis triukas“: „Iš tų Turkijos piliečių, turėjusių teisę balsuoti praėjusiuose rinkimuose, tai padarė tik 40 proc., iš kurių 60 proc. balsavo už Erdoganą. Daugumai Vokietijoje gyvenančių turkų Turkijos politika arba yra neįdomi, arba jie atvirai reiškia priešiškumą dabartiniam prezidentui.“
TGD, asociacija, reprezentuojanti didžiąją dalį turkų bendruomenės Vokietijoje, neseniai pranešė pasisakanti prieš prezidento galių didinimą, pažymėdama, jog „atmeta visus bandymus paversti šalį vieno žmogaus režimu“.
