Režisavo: Doug Liman. Vaidina: Tom Cruise, Domhnall Gleeson, Sarah Wright, Jesse Plemons
Tikros ir išgalvotos istorijos apie stambius nusikaltimus darančius žmones visad turi panašią struktūrą. Pirmoji istorijos dalis žiūrovus lėtai supažindina su nusikaltimus darančiais žmonėmis ir jų pasauliu; antroji džiugina montažais apie narkotikų ir pinigų pripildytas linksmybes; pabaigoje pagrindiniai veikėjai turi sumokėti didelę kainą už savo padarytas blogybes. Tai rasite visur - nuo „Bręstančio blogio“ iki „Volstrito vilko“, nuo „Gerų vyrukų“ iki „Narcos“.
Žiūrint „Amerikos sukčių“ kyla keistas jausmas būtent dėl to, kad jame nėra trečiosios tų istorijų dalies, t.y. filmas egzistuoja praktiškai be pasekmių. Pagrindinis veikėjas visą filmą keliauja per pasaulį be didesnių kliūčių (arba labai lengvai išsisukdamas nuo jų) ir įtemptą istoriją kartais paverčia banaliai tiesmukiška. Filmas pasakoja tikrą, intriguojančią aštuntajame dešimtmetyje prasidėjusią istoriją apie pilotą Barry Sealą (Tomas Cruise’as), sąžiningai dirbantį komercinėse avialinijose tol, kol į jį nesikreipia paslaptingas CŽV agentas (Domhnallas Gleesonas). Anuomet Baltieji rūmai su CŽV pagalba padėdavo Centrinėje Amerikoje prieš komunistus kovojantiems sukilėliams ir Sealas buvo užverbuotas skraidyti tokiose valstybėse kaip Gvatemala ir fotografuoti amerikietiškosios laisvės priešus. Kartą nusileidęs ant žemės jis susitinka kokaino prekeivius, kurie jam pažada pasakiškus pinigus, jeigu tik šis sutiks skraidinti jų prekes į JAV, o Sealas tiesiog negali atsisakyti tokio viliojančio pasiūlymo.
Filmas svarbias detales praleidžia ne tik plėtojant Sealo asmenybę, bet ir pačioje istorijoje. CŽV užverbavimas čia yra staigus, narkotikų kartelio (kartu su garsiuoju Pablo Escobaru) egzistavimas paminimas greitai ir pernelyg neišsiplečiant, o Sealo šeima nuolat paliekama nuošaly, net jeigu jį bandoma pateikti kaip mylintį vyrą ir tėvą. Čia svarbiausia veiksmas ir nuotykiai. Sealas labai primena naiviuosius Coenų filmų veikėjus: kvailus, impulsyvius, nelabai vykusius, kurie, padedami kitų tokių kvailių, vis tiek kyla karjeros ir gyvenimo laiptais. Stebėti, kaip filmas džiugiai šaiposi iš JAV teisėsaugos negebėjimo pričiupti žmogaus, kuris Reagano vadovavimo laikotarpiu buvo tarsi vaikščiojantis paradoksas (CŽV pasamdytas žmogus, gabenantis kokainą į savo šalį, kuri yra paskelbusi neeilinį karą narkotikams), ypač smagu.
Juosta tiesiog pulsuoja smagia ir dinamiška energija. Filmo techninė pusė labai stipri, jis prikimštas linksmų montažų, susijusių su pinigų gabenimu ar jų slėpimu, įdomių ir naudingų istorijos pamokėlių ir animacinių intarpų. Muzika primena aštuntojo dešimtmečio pabaigą/devintojo pradžią. Galų gale, smagu žiūrėti, kaip už kostiumus atsakingi žmonės padirbėja paversdami Cruise‘ą tikra vaikščiojančia stiliaus nelaime – tokia, iš kurių mėgstame juoktis apžiūrinėdami senas nuotraukas. Tačiau aišku, kad visi dalykai filme, kuriame vaidina Tomas Cruise‘as, nublanks prieš Tomą Cruise‘ą. Jis yra vienas iš kelių Holivude likusių tikrųjų žvaigždžių, kuris nebūtinai garantuoja, jog jo filmas bus pelningas, tačiau užtikrina, kad jo charizma ir vaidybiniai sugebėjimai (kurie su amžiumi tik gerėja) įtrauks žiūrovus kiekvieną sekundę.
Apskritai, jei kažkam šioje juostoje ir galima numesti vieną kitą kritikos strėlę, tai režisieriui Dougui Limanui. Taip, filmas yra energingas ir galiausiai sudominantis, tačiau jo metu kažko trūksta. Nėra jokios įtampos, jokios grėsmės Sealo gyvybei ar laisvei, o Limano filme „Fair Game“ jau matyta tema „kokia nevykusi yra JAV valdžia“ čia užima gal kiek per daug vietos.
Niekaip neapleidžia mintis, kad šitas filmas pakiltų į aukščiausią lygį, jeigu jį būtų režisavę broliai Coenai, drąsiai išnaudoję kvailiausius ir keisčiausius šitos istorijos elementus. Limanas moka puikiai dirbti su veiksmo ir nuotykių filmais (apie tai byloja tokios juostos kaip „Edge of Tommorow“, „Born Identity“ ar „Mr.& Mrs. Smith“), gal todėl iš jo ir norėjosi gauti daugiau.
