Paaugliai nuo tėvų saugo pačias įvairiausias paslaptis. Alkoholis. Seksas. Prasti pažymiai. Tačiau pirmūnės gimnazistės Elizabeth iš Niujorko paslaptis, kurią ši saugo nuo savo gimdytojų, yra visiška naujovė paaugliškų nusižengimų repertuare. Paauglė nenori, kad tėvai sužinotų, jog ji pasiskiepijo nuo COVID-19, rašo „NY Times“.
Moksleivės tėvai yra išsiskyrę, tačiau turi vienodą sprendimų dėl savo dukters sveikatos priežiūros teisę. Elizabeth mama palaiko vakcinacijos idėją, jos tėvas tam griežtai priešinasi ir net pagrasino paduoti buvusią žmoną į teismą, jei dukra bus paskiepyta.
Elizabeth slepia vakcinaciją ne tik nuo tėvo, bet ir nuo mamos, kad esant būtinybei, mama galėtų įtikinamai paneigti, kad dukra yra paskiepyta. („NY Times“ žurnalistams ji prisistatė tik antruoju vardu.)
Vaikų skiepijimas laikomas svarbiu norint pasiekti imunitetą nuo koronaviruso ir grįžti prie įprastos mokymosi ir darbo tvarkos.
Tačiau nors JAV vakcinos nuo COVID-19 buvo patvirtintos vaikams nuo 12 metų, daugelis tėvų, nerimaudami dėl šalutinio poveikio ir baimindamiesi preparatų naujumo, kol kas neleidžia savo vaikams skiepytis.
Neseniai „Kaiser Family Foundation“ atlikta apklausa atskleidė, kad vos trys iš dešimties 10-17 metų vaikų tėvų ketino artimiausiu metu juos paskiepyti.
Daugelis sako, kad jie lauks ilgalaikių duomenų apie vakcinų saugumą ar mokyklos nurodymo. Tačiau daugeliui paauglių trokštant pasiskiepyti, nes, jų manymu, tai yra būtina sąlyga atgauti laisvę, kurią pandemija iš jų atėmė, namuose, kuriuose tėvai taria griežtą „ne“, įsivyrauja įtampa.
Iš viso 40 valstijų JAV reikalauja tėvų sutikimo skiepyti nepilnamečius iki 18 metų, o Nebraskoje šis amžius yra 19 metų (kai kurios valstijos taiko išimtis nepilnamečiams benamiams ar teisiškai emancipuotiems paaugliams).
Dabar dėl COVID-19 krizės kai kurios valstijos ir miestai siekia sušvelninti sutikimo skiepams taisykles. Pavyzdžiui, leidžiama nepilnamečiams pasiskiepyti ŽPV vakcina, apsaugančia nuo kai kurių vėžio formų, kurias sukelia lytiškai plintantis virusas.
Praėjusį rudenį Kolumbijos apygardos taryba balsavo, kad vaikai nuo vienuolikos metų galėtų gauti rekomenduojamas vakcinas be tėvų sutikimo. Naujojo Džersio ir Niujorko įstatymų leidėjai laukia, kol bus patvirtinti įstatymai, kurie leistų vaikams nuo 14 metų savarankiškai priimti sprendimą dėl vakcinų, o Minesota turi įstatymą, kuris leistų kai kuriems 12 metų sulaukusiems vaikams savarankiškai sutikti skiepytis nuo COVID-19.
Tačiau kitos valstijos žygiuoja priešinga kryptimi. Nors Pietų Karolinos paaugliai gali sutikti skiepytis būdami 16 metų, o gydytojai gali atlikti tam tikras mediciniškai būtinas procedūras be tėvų leidimo dar jaunesniems vaikams, įstatymų leidėjų parengtas įstatymo projektas aiškiai draudžia sveikatos priežiūros įstaigoms skiepyti nepilnamečius nuo COVID-19 be tėvų sutikimo.
Oregone, kur sutikimo su medicininėmis procedūromis amžius yra 14 metų, Lino apygardos valdžia nurodė apygardos valdomoms klinikoms gauti tėvų sutikimą nuo COVID-19 skiepijant jaunesnius nei 18 metų asmenis.
Pasak Nacionalinės valstijų įstatymų leidybos konferencijos, kuri stebi su koronavirusu susijusias įstatymų pataisas, kai kurios valstijos, Įskaitant Alabamą ir Tenesį, rengia atitinkamus teisės aktus, siekdamos užkirsti kelią valstybinėms mokykloms reikalauti, kad mokiniai būtų paskiepyti nuo koronaviruso.
Klausimas, kam galima ir negalima pačiam sutikti skiepytis nuo COVID-19, suteikia naują kontekstą dešimtmečius gyvuojantiems teisės, etikos ir medicinos galvosūkiams.
Kai tėvai nesutaria, kas tampa arbitru? Kokio amžiaus vaikai jau sugeba patys priimti sprendimus dėl savo sveikatos? Ir kaip tai turėtų nūti nustatoma?
„Isabella nori skiepytis, nes skiepijasi jos draugės. Be to, ji nenori nešioti kaukės“, – sako Charisse iš Delray Beach (Floridos) apie savo septyniolikmetę dukrą.
Charisse (moteris prašė nenurodyti jos pavardės) nuogąstauja, kad skiepas gali paveikti jos dukters reprodukcinę sistemą, nepaisant to, kad ekspertai tikina, kad tokio pavojaus nėra.
„Isabella man sako, kad tai jos kūnas. Aš jai atsakau: „Ne, jis mano, iki tau sukaks 18 metų“.“
Kol verda teisinės diskusijos ir ginčai šeimose, vaistinėse, klinikose ir medicinos kabinetuose žmones skiepijantys darbuotojai bando išsiaiškinti, kaip elgtis, kai tarpduryje pasirodo pasiskiepyti norintis paauglys, nelydimas tėvų.
„Gali būti, kad su šios vakcinos atveju teisine prasme esame pilkojoje zonoje“, – sako šeimos gydytojas dr. Sterlingas Ransone’as Jaunesnysis iš Deltavilio, Virdžinijos valstijos.
Šios valstijos sveikatos apsaugos sistemoje vienas iš tėvų gali atsiųsti pasirašytą sutikimo formą, leidžiančią paaugliui skiepytis. Kadangi Jungtinėse Valstijose COVID-19 vakcina yra laikoma ne planine, o skubiąja, sveikatos priežiūros sistema reikalauja, kad, skiepijant jaunesnius nei 18 metų pacientus, dalyvautų vienas iš tėvų.
Penkiolikmetė Marina iš Palm Byčo Floridoje, svajoja apie skiepą. Tačiau mergaitės mama tam griežtai priešinasi ir net nesileidžia į diskusijas. Be skiepo Marina jaučiasi izoliuota nuo socialinio gyvenimo, kurio ji taip trokšta.
„Mano penkios draugės rengia vakarėlį, į kurį kvietė ir mane, tačiau, kai jos manęs paklausė, ar esu pasiskiepijusi, turėjau pasakyti tiesą. Man labai skaudu, kad negaliu dalyvauti“, – sako paauglė.
Pandemijai truputį rimstant, paauglių socialiniai ratai pamažu atgimsta, tačiau kontaktų stiprumas ir bendravimo intensyvumas stipriai remiasi vakcinacijos statusu. Nepasiskiepijusiems paaugliams tenka su liūdesiu stebėti savo draugų susibūrimų akimirkas socialiniuose tinkluose.
Nusivylę amerikiečiai paaugliai vis dažniau ieško būdų, kaip pasiskiepyti be tėvų sutikimo. Kai kurie rado kelią į VaxTeen.org – Los Andžele gyvenančios paauglės Kelly Danielpour informacinę svetainę apie vakcinas.
Svetainėje pateikiama informacija apie skirtingų valstijų sutikimo reikalavimus, nuorodos į klinikas, šaltiniai su paprastai ir suprantamai pateikiama informacija apie COVID-19 ir patarimai, kaip paaugliams šiuo klausimu kalbėtis su tėvais.
„Sulaukiu pačių įvairiausių klausimų. Štai pavyzdžiui: Man reikia pasiskiepyti klinikoje, kurioje pakaktų tik mano sutikimo, kuri dirbtų savaitgaliais ir į kurią būtų galima nuvažiuoti autobusu. Ar gali man padėti?“ – pasakoja 18-metė Danielpourm nuo rudens pradėsianti studijuoti Stanfordo universitete.
Savo svetainę ji įkūrė prieš dvejus metus, gerokai iki COVID-19 pandemijos, kai pediatrijos neurochirurgo ir intelektinės nuosavybės teisininkės dukra suprato, kad dauguma paauglių nežino nei rekomenduojamo skiepų grafiko, nei savo teisių.
„Mes vis kalbame apie tėvų nuomonę šiuo klausimu, bet ne apie pačių paauglių, – pasakojo mergina, daranti pranešimus gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų konferencijose. – Nusprendžiau, kad turiu jiems padėti. Noriu, kad paaugliai galėtų savo gydytojams tiesiai pasakyti – aš turiu štai tokią teisę ir priėmiau štai tokį sprendimą.“
Elizabeth pasakoja, kad skiepą gavo savo mokyklos mobiliajame punkte. Mokyklai paskelbus apie būsimą galimybę skiepytis, mergaitės mama davė sutikimą, o tėvas – ne. Nusivylusi Elizabeth pasikonsultavo su mokyklos sesele, kuri sakė, kad skiepui būtinas abiejų tėvų sutikimas. Ji pasidomėjo savo valstijos įstatymais ir sužinojo, kad ji ura per jauna, kad pakaktų jos pačios sutikimo.
Ir vis dėlto ji atėjo skiepytis, manydama, kad blogiausiu atveju, skiepo negaus. Taip susiklostė, kad pamatę mamos sutikimą, niekas nepaklausė apie tai, ar jos šeimoje yra ir kitas suaugusysis. Elizabeth nieko nesakė ir ištiesė ranką.
Dabar ji yra nepavydėtinoje situacijoje. Mokyklai paskelbus, kad rudens semestrui mokiniai privalo būti paskiepyti, jos tėvas ėmė kovoti su mokyklos administracija dėl šio reikalavimo. Elizabeth bijo, kad jei išaiškės, jog ji apgavo skiepytojus, mokykla ją gali nubausti, o drausminis įrašas prieš pat stojant į koledžą jai tikrai ne į naudą.
Psichologas ir Indianos universiteto Medicinos mokyklos pediatrijos profesorius dr. Gregory D. Zimetas, mano, jog ironiška neleisti paaugliams skiepytis po to, kai tiek pastangų buvo skirta visuomenės įtikinėjimui apie skiepų naudą. Jis primena, kad daugelyje valstijų, paaugliams yra suteikta teisė priimti sprendimus dėl kontracepcijos ir lytiniu keliu plintančių ligų, kas, jo nuomone, „daugeliu atvejų yra kur kas sudėtingesnis reikalas nei skiepas“.
Nors gydytojai ir stengiasi įtikinti ir nepilnamečių tėvus, ir pačius pacientus, kad vakcina galima pasitikėti, jie yra bejėgiai, jei tėvai sutikimo vis dėlto nesuteikia.
Neseniai Floridos universiteto medicinos koledžo Džeksonvilyje vaikų ligų profesorius dr. Mobeenas Rathore pasakė vienai savo pacientei, kad jai teks palaukti pilnametystės iki ji galės skiepytis, mat merginos mama griežtai atsisakė duoti sutikimą vakcinavimui nuo COVID-19. Iki pilnametystės jai buvo likusios 3 savaitės.
„Ji pasiskiepijo per savo gimtadienį, – pasakoja dr. Rathore. – Ji man apie tai pranešė atsiųsdama žinutę, sakydama, kad tai buvo jos gimtadienio dovana sau.“
