Tris dešimtmečius statybų sektoriuje dirbantis 51-erių Brendanas Hermansonas pandemiją išgyveno nesusirgęs ir nepraradęs darbo. Milvokyje su suaugusiu sūnumi gyvenantis vyras sako vengiantis gilintis į bjaurias politikos aktualijas ir svarsto, ar vargintis lapkritį antrą kartą balsuoti už prezidentą Trumpą, ar „sėdėti nuošaly ir stebėti, kaip viskas aplink griūva“.
Filadelfijos priemiesčiuose gyvenančio 27-erių Basilio Mileso gyvenimas nėra toks patogus. Dėl koronaviruso netekęs darbo restorane vyras nerimauja, kaip reikės pasirūpinti besilaukiančia partnere ir jų trimete dukra. Jis neseniai nusprendė nukelti vizitą pas gydytoją miesto centre, nes baiminosi ginkluotų baltaodžių grupių, nusitaikiusių į juodaodžius protestuotojus.
Milesą ir Hermansoną skiria 700 mylių, amžius, rasė, politinės pažiūros ir pajamos. Tačiau dėl vieno dalyko jie sutaria: Amerika atsidūrė ant bedugnės krašto.
„Mano nuomone, mes esame labai arti visiško griūties“, – sako baltaodis Hermansonas.
Iki prezidento rinkimų likus penkiems mėnesiams, niekam nė motais tradiciniai politikų debatai, rinkiminių kampanijų renginiai ir politiniai pažadai, mat į pirmą planą įsibrovė visuomenės sveikatos krizė, ekonomikos recesija ir įsiūtis dėl rasinės nelygybės. Dešimtims milijonų žmonių netekus darbo, daugiau nei 110 tūkstančių mirus nuo koronaviruso ir tūkstančiams protestuojant gatvėse, amerikiečiai savo asmeninius rūpesčius ir politinius pasirinkimus vertina per stebėtinai egzistencinę prizmę – gedėdami praeities, nerimaudami dėl dabarties ir baimindamiesi ateities.
Daugiau nei dvidešimt kalbintų rinkėjų lemiamose valstijose – įvairaus amžiaus, skirtingų rasių ir socialinio statuso respublikonai, demokratai ir nepartiniai – tikino išgyvenantys, kad jų šalis visiškai nušoko nuo bėgių, o ją kamuojančių problemų taip lengvai neišspręs jkie rinkimai. Nors jų nuomonės išsiskiria visuomenės sveikatos, saugumo bei daugybe kitų klausimų, dauguma žmonių jaučia lygiai tokį pat nerimą.
Prezidentas Trumpas nesiėmė per daug iniciatyvos šiam nerimui nuraminti, mačiau dėmesio skirdamas politiniams sprendimams ir daugiau – perspėjimams, kad demokratai situaciją šalyje tik pablogins. Jis ne kartą griežtai žadėjo griebtis „įstatymo ir tvarkos“, populiarino sąmokslo teorijas ir primygtinai ragino atidaryti restoranus, parduotuves ir gamyklas, nepaisant plintančio viruso.
Tikėtinas Demokratų partijos nominantas Joe Bidenas jautriai atsiliepė apie viruso aukas ir George’o Floydo žūtį, žadėdamas politikos reformas ir ragindamas amerikiečius nepasiduoti šiais sunkiai laikais. Tačiau jam nepavyksta atsidurti žiniasklaidos akiratyje ir rasti bendros kalbos su jaunais rinkėjais, kurių dauguma nori didesnių pokyčių, nei pažado grįžti į „normalias vėžes“, kuris yra Bideno kampanijos pagrindas.
Specialiojo ugdymo mokytoja Yara Cabrera iš Finikso kaltina Trumpą dėl dažnai chaotiškų protestų, sakydama, kad jis kursto rasinį susipriešinimą ir neturi jokios atjautos nukentėjusiems nuo rasizmo. Nepaisant to, demokratiškų pažiūrų lotynoamerikietė Cabrera sako yra įsitikinusi, kad prezidentas Trumpas bus perrinktas antrai kadencijai. Net jei ji klysta, ir rinkimus laimės Bidenas, 36-erių moteris mano, kad tai nieko nepakeis.
„Manau, kad žmonės yra per daug nusivylę ir įsiaudrinę, – sakė ji. – Nemanau, kad svarbu, kas yra prezidento poste.“
Pasak istorikų, tokio masto nerimas ir nusivylimas yra unikalus dalykas amerikiečių gyvenime. 4 dešimtmetyje amerikiečiai išgyveno sunkius Didžiosios depresijos laikus,. Po trisdešimties metų teko iškęsti audringą 7 dešimtmetį, pažymėtą Šaltojo karo ir Vietnamo karo, šokiruojančių iškilių žmonių nužudymų ir aktyvių revoliucinių socialinių judėjimų, tokių kaip feminizmas ir judėjimas už pilietines teises.
Dabar amerikiečiams tuo pat metu smogė socialiniai ir ekonominiai neramumai, jau nekalbant apie globalinė pandemiją – ir visa tai yra filtruojama per kiršinančią ir susiskaldžiusią socialiniu tinklų prizmę.
„Mes turime ankstesnių krizių kombinaciją vienu metu, – sako Hofstra universiteto Peter S. Kalikow Amerikos prezidentų tyrimų centro direktorė Meena Bose. – Be to, negalime nubrėžti paralelių su jokia praeities krize, nes dėl išpopuliarėjusių socialinių tinklų dabar yra kur kas lengviau pulti ir žemintis vieniems kitus nei apgalvotai ir turiningai kalbėtis, kas yra nepaprastai svarbu.“
Apklausos rodo, kad nesibaigiančios krizės turi ryškų poveikį amerikiečių psichikai. Pastaruosius du dešimtmečius,dauguma amerikiečių nuolatos teikdavo esą optimistiškai nusiteikę šalis ateities atžvilgiu. Dar balandį 61 procentas NBC News/The Wall Street Journal apklaustų registruotų rinkėjų sakė turintys vilties dėl šviesios šalies ateities.
Tuo tarpu naujausios, šią savaitę paskelbtos apklausos duomenimis, 81 procentas respondentų mano, kad situacija šalyje yra nebekontroliuojama; dauguma taip pat netiki, kad šalis iki kitų metų pradžios grįš į normalias vėžes bei nerimauja, kad kažkas iš jų artimiausių šeimos narių gali užsikrėsti virusu.
Gyventojų surašymo biuro balandžio pabaigoje atlikta kassavaitinė nepaprastosios padėties apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti pandemijos poveikį amerikiečių būklei, atskleidė, kad trečdaliui amerikiečių pasireiškė klinikinio nerimo arba klinikinės depresijos požymiai. Gegužės pradžioje pusė respondentų sakė esą „prislėgti, nusiminę ir praradę viltį“ – dvigubai daugiau nei 2014 metų metų nacionalinėje apklausoje.
„Tai baisiausia situacija per visą mano gyvenimą, – sakė 28-erių Erikas Wideneris, restorano Doilestaune (Pensilvanija) vadybininkas. – Manau, kad mano karta ir gal net karta prieš mus, nesusidūrė su psichologiškai itin sudėtingais dalykais, prie kurių būtų reikėję prisiderinti.“
Filadelfijos Germantauno gyventojas, juodaodis neįgalumą turintis armijos veteranas Haroldas Smithas sako, kad visa eilė reikšmingų įvykių visiškai išmušė žmones iš pusiausvyros.
„Gyvename labai neapibrėžtais ir neužtikrintais laikais, – sako 58-erių Smithas. – Natūralu, kad žmonės yra visiškai pasimetę. Mums reikia rasti būdą, kaip šiandieninę Ameriką vėl paversti tikra Amerika.“
Tačiau 33-erių Jaimie Geddes, kurios močiutė neseniai mirė nuo koronaviruso, sako netikinti, kad šalis apskritai gali grįžti į savo ankstesnę stiprią būseną.
„Nemanau, kad sugebėsime kada nors grįžti į normalias vėžes“, – sako baltaodė Geddes.
Ir nors daugumą amerikiečių vienija nerimas, jų reakcija į pandemiją ir protestus išsiskiria pagal partines ribas. Beveik trys ketvirtadaliai demokratų mano, kad visiškam viruso suvaldymui ir grįžimui į normalias vėžes prireiks visų ateinančių metų, o gal ir ilgiau, atskleidė NBC/Wall Street Journal apklausa. Beveik trečdalis aktyviausių Trumpo rėmėjų Respublikonų partijoje sakė, kad virusas jau yra suvaldytas.
Beveik pusė visų respublikonų sakė, kad jiems labiau nerimą kelia protestai nei policijos darbas, iššaukęs šiuos protestus, o tuo tarpu 81 procentas demokratų laikėsi atvirkštinės nuomonės.
Nauja visuomenės apklausų banga rodo, kad Bidenas gerokai lenkia Trumpą populiarumu – jis yra geriausioje pozicijoje išstumti pareigas einantį prezidentą nuo Billo Clintono 1992 metų vasarą. Nors jo atotrūkis lemiamose valstijose nėra ryškus, jis pastoviai pirmauja Mičigane, Viskonsine ir Pensilvanijoje. Naujausios apklausos rodo, kad jo ir Trumpo galimybės yra apylygės net ir valstijose, palankesnėse Respublikonų partijai, įskaitant Ohają, Floridą ir net Teksasą, kur demokratas prezidento rinkimų nėra laimėjęs nuo 1976 metų.
Trumpo pozicijos šiek tiek susilpnėjo net tarp kai kurių jam pergalę 2016 metais išplėšusių demografinių grupių, įskaitant rinkėjus be aukštesniojo išsilavinimo, baltaodžius vyrus ir evangelikus. Daugumą Bideno persvaros sudaro Trumpo koalicijos rinkėjai, nes ne baltųjų rinkėjų simpatijų Bidenui taip ir nepavyko užsitarnauti.
Tačiau net ir praėjus ketveriems metams po šokiruojančios Trumpo pergalės 2016-aisiais, nemažai demokratų abejoja, ar jų partija yra pajėgi jį įveikti – kad ir ką rodytų apklausos.
Milvokio gyventojas Brendanas Hermansonas sakė, kad net jei vis dėlto nuspręs lapkritį balsuoti, savo balsą atiduos Trumpui. Prieš 12 metų savo balsą jis atidavė Barackui Obamai, o 2016 metais balsavo už Donaldą Trumpą. Pasak jo, prezidentas „kalba kaip idiotas“, „yra neatsakingas karštakošis“ ir „beveik pamišėlis“, tačiau galbūt jis yra būtent tai, ko Amerikai dabar reikia labiausiai.
Nesvarbu, kas laimės prezidento rinkimus, jo laukia milžiniškas darbas, sako Hermansonas, kuris mano, kad išspręsti dabartinę situaciją prireiks kai ko galingesnio nei prezidentas.
„Be Dievo įsikišimo nieko nebus“, – sakė jis.
