Spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą apie savaitę gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės.
Gaisras Alytuje gesta, bet aistros dėl jo – tik įsiplieskia. Dar teberusenant nuodėguliams girdisi vis garsesnių balsų, klausiančių, ar viskas gesinant šį gaisrą buvo padaryta deramai, ar ekstremali situacija yra suvaldyta taip, kaip turėtų, ar išties esame pasirengę didelėms nelaimėms.
Alytaus meras Nerijus Cesiulis, ant kurio pečių užgulė didžiausia atsakomybė tvarkantis su nelaimės pasekmėmis, skundžiasi nesibaigiančia biurokratija, Vidaus reikalų ministrės atstovė tikina, kad šie skundai – politinio nepatyrimo ženklas, o ugniagesiai atviri – nesame nepasiruošę nei gaisrui, nei karui.
Ugniagesių atstovai sako, kad tokio pobūdžio nelaimėms mes nesame pasiruošę. Bijoma pagalvoti, kas nutiktų, jei kiltų dar didesnis gaisras, sprogtų nuodingas chemines medžiagas gaminanti gamykla, ar kas nors atsitiktų kaimynystėje esančiam pavojingam objektui, pavyzdžiui, Astravo atominei elektrinei. Nors Lietuvoje neseniai vyko pratybos, kurių tikslas – būti geriau pasiruošusiems nelaimės atveju, akivaizdu, kad pamokų, kurias reikės išmokti po gaisro Alytuje bus ne viena.
Absurdiški dalykai bado akis
Alytaus meras N. Cesiulis portalui tv3.lt sakė, kad tai, jog gaisras Alytuje beveik užgesintas dar nereiškia pabaigos: „Čia yra pradžia, dar laukia nelaimės likvidavimas. Nežinau, pažiūrėsime. Dabar yra pirmasis etapas, gesinimas, o antrasis etapas bus likvidavimas, o vėliau dar reikės atlyginti nuostolius.“
Jis tikino, kad situacija iš „valstybės pasirengimo tvarkytis su tokiomis situacijomis“ atrodo nekaip.
„Nenoriu daugiau komentuoti. Aš apie tai kalbėsiu plačiau, bet kol kas noriu susitvarkyti su situacija. <..> Vėliau mes pakalbėsime, kas čia ką padarė, ko nepadarė, nes dar šiandien tokių absurdiškų dalykų išlenda, kad aš netikiu savo ausimis ir akimis, bet gal čia taip ir turi būti. Gal mes čia prisisteigėme tų įmonių ir įstaigų tiek, kad po to nebežinome, kas už ką atsakingas. Tada tampa atsakingas meras“, – piktinosi meras N. Cesiulius.
Jis tikino, kad pirmiausia norėtų susitvarkyti su esama situacija, o vėliau komentuoti tokius dalykus, kaip atsakingų institucijų reagavimo greitis, kuris jam kelia juoką.
Klaidų mato, bet jos mažos
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovės spaudai Božena Zaborovska-Ždanovič sako, kad daugybę sprendimų galėjo priiminėti ir savivaldybės sušaukta ekstremalių situacijų komisija, nes buvo nutarta, kad nelaimė Alytuje – savivaldos lygio ekstremali situacija. Anot VRM atstovės, kiekviena nelaimė yra pamoka ir situacija Alytuje parodė, kad reikės dar šio to pasimokyti.
„Pamatėme, kaip svarbu yra rūpintis civiline sauga. Civilinės saugos įstatyme yra nurodyta, kad kiekviena savivaldybė turi turėti savo ekstremalių situacijų planus (aš manau, kad dabar tas planas irgi buvo). Taip pat labai svarbu turėti veikiančias sutartis, kurios atsitikus nelaimei galima būtų aktyvuoti ir būtų teikiama technika. Kad tiesiog nereikėtų ieškoti, galvoti. Taigi, turi būti sutartys“, – sakė VRM atstovė, tikindama, kad gaisras Alytuje parodė būtent šią spragą, kurią reikės užlopyti.
Ji tikino, kad viešųjų pirkimų tvarkos, kuriomis piktinosi Alytaus meras, ekstremalių situacijų metu supaprastėja, jos yra daromos neskelbiamų derybų būdų, procedūros tampa trumpesnės, dokumentų, anot VRM atstovės, pildyti taip pat reikia mažiau.
„Jei spragos čia buvo, mes tai apgalvosim ir aptarsim su Viešųjų pirkimų tarnyba“, – sakė B. Zabarovska-Ždanovič, negalėjusi atsakyti į klausimą, ar buvo pagalvota, kad esant ekstremaliai situacijai daryti viešuosius pirkimus yra gana sudėtinga.
Ji tikino, kad Alytus gali naudotis valstybės rezervo pagalba (vos paprašę gavo respiratorių).
„Visi dirbame išvien, kad žmonės, kuo greičiau galėtų grįžti prie normalios gyvenimo rutinos. Mes vertinsime situaciją, gali būti, kad chaoso šiek tiek buvo. Tarnybos dirbo nepriekaištingai, suvažiavo visa reikalinga technika. Dėl visuomenės informavimo, matyt, todėl, kad turėjo įsijungti daug institucijų, informavimas šiek tiek strigo. Bet informavimas pradėtas nuo pat pirmos dienos, jis nuolat visais lygiais vyko“, – sakė VRK atstovė.
Ji tikino, kad konflikto tarp VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Alytaus savivaldos politikų nėra jokio konflikto.
„Tikrai mes esame už tai, kad darbas vyktų sklandžiai ir esame pasiruošę padėti. <..> Klaidų yra, jų visada yra, bet šiai dienai nenorėčiau apie tai kalbėti, nes svarbu užgesinti gaisrą, o klaidos, pamokos, bus vėliau. Darysime reikiamus žingsnius“, – sakė VRM ministrės atstovė, tikindama, kad Alytaus mero nepasitenkinimas dėl biurokratijos dydžio ir neaiškios vadovavimo grandinės gali kilti dėl nuovargio ar politinio nepatyrimo.
„Jis dar tik keli mėnesiai dirba meru. Gal ne į viską spėja įsigilinti. Nepatyrimas. Žinoma, tai yra mano nuomonė, bet civilinės saugos įstatymas labai aiškiai reglamentuoja procesus, labai aiškiai yra kas, kokia įvykių seka, kaip turi būti vykdomi darbai, kas yra atsakingas už kokius darbus. Tarkime, technika turi pasirūpinti savivaldybė, gaisrą turi gesinti tam tikros tarnybos, policija turi sutelkti ir sustiprinti savo pajėgas. Taigi yra gana aiškus reglamentavimas“, – kalbėjo VRM atstovė B. Zaborovska-Ždanovič.
Ministrės kompetencija – abejoja
Tiesa, tai, kad nesusikalbėjimo bei biurokratijos tarp Alytaus savivaldos atstovų ir VRM bei jai pavaldžių įstaigų apstu, parodė ir tai, kad antradienį popiet VRM paskelbė, kad gaisras Alytuje užgesintas ir belieka atlikti likvidavimo darbus, reaguodamas į tai Alytaus meras pratrūko: „Alytaus gaisras užgesintas tik Vilniuje. Su tuo ir sveikinu“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė N. Cesiulis.
Rita Tamošunienė Kylantis nepasitenkinimas VRM ir jai pavaldžių institucijų bei pačios ministrės Ritos Tamošunienes darbu matosi ir visuomenėje. Internete ėmė plisti peticija raginanti ministrę prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.
Peticijoje rašoma, kad ekologinė nelaimė Alytuje parodė, jog Vyriausybė negali užtikrinti savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju, nesugeba suteikti realios pagalbos.
„Atvykę katastrofos šeštą dieną, Vyriausybės atstovai nelabai gaudėsi situacijoje, tik trukdė darbą ir jokios realios pagalbos nepasiūlė, maža to, palikusi Alytaus savivaldybę ir jos merą kapstytis patiems, ministrė dar sugebėjo priekaištauti jam dėl PR ir išrėžti, kad už visus nuostolius gyventojams ir įmonėms atsakys pati savivaldybė“, – rašoma peticijoje.
Ministrę pasikalbėti apie situaciją Alytuje trečiadienį kviečiasi Seimo nariai, ji bendraus su socialdemokratų frakcija. Nelaimės priežastis ir vykdomus veiksmus Seime trečiadienį narstys ir Aplinkos apsaugos komitetas.
Nepasiruošę nei gaisrui, nei karui
Ugniagesiai tiesiogiai susiduriantys su didesnių ar mažesnių nelaimių likvidavimu sako, kad biurokratinis aparatas atima žadą.
„Pasakysiu jums pavyzdį. Žurnalistai iškapstė, kad trūko kuro. To kuro netrūko, bet yra viešieji pirkimai. Tarkime, Šiauliai (ugniagesių atstovai) yra sudarę sutartį su „Viada", yra elektroninė apskaitos forma ir jie kuro negali piltis niekur kitur, būtinai turi toje degalinėje. Taigi, tos ugniagesių mašinos, kurios buvo atvažiavę iš kitur į Alytų, jos iš Alytaus turi važiuoti piltis kitur. Kitas dalykas apie kurį dabar tyli departamento vadovai yra tai, kad patys pirmieji statutiniai pareigūnai atvažiavo gesinti gaisrą Alytuje, kaip kaimo ugniagesiai – po du. Komandoje turi būti 9 ugniagesiai, du skyriai, plius spec. mašinos. O ir vadovauja ne tie, kurie turi supratimą, kaip tai daryti, keliama sumaištis“, – skundėsi Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovas Juozas Pocius.
Anot jo, per didelis Priešgaisrinės apsaugos departamento biurokratinis apartas lemia, kad kartais gaisrus gesinti tampa itin sudėtinga. Plano, pasak Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos vadovo, taip pat stinga.
„Reikėjo blokų karpymo mechanizmas, tai kodėl savivalda turi tuo rūpintis? Čia valstybė turi sudaryti sutartis, pasirūpinti. <..> Dabar kiekviena savivaldybė turi sudarinėti sutartis. Tas pats su ugniagesių maitinimu, jei ugniagesys dirba daugiau nei keturias valandas norint jį pamaitinti reikia skelbti viešuosius pirkimus, bet ko pasamdyti negali. Karas, matyt, kai prasidėtų, pirmiausia turėtų skelbti viešuosius pirkimus, kas eis kariauti“, – piktinosi J. Pocius.
Jis įsitikinęs, kad šiuo atveju bus mėginama kaltinti Alytaus savivaldą, merą, bet VRM atstovai, priešgaisrinės apsaugos šulai kalti neliks. „Nėra pasiruošta ekstremalioms situacijoms. <..> Būtų bėgiojimas, Petras negalėtų daryti, kol Antanas nedavė leidimo. <..> Eiliniai ugniagesiai savo darbą žino ir gali atlikti savo darbą bet kokiomis sąlygomis, bet vadovavimo grandinė nėra parengta ekstremalioms situacijoms“, – sakė J.Pocius.
