Ko gero, nerastume nei vieno žmogaus pasaulyje, kuriam nė karto gyvenime nesvaigo galva ir nors trumpam neslydo iš po kojų žemė. Tačiau kai kuriems „laimingiesiems“ tai nutinka taip dažnai ir taip smarkiai, kad jie net ima bijoti išeiti iš namų! O tai jau rimta problema, kurią mes šįkart ir aptarsime.
Galvos svaigimas dėl sprando raumenų spazmo
Žinoma, galvos svaigimo tipų ir priežasčių yra tiek daug, kad viename straipsnyje niekaip neįmanoma jų visų aptarti, tad mes apsiribosime tomis, kurios pasitaiko dažniausiai ir yra lengviausiai išgydomos. Pirmiausia – tai galvos svaigimas, susijęs su galvos-kaklo jungties (paprasčiau tariant – sprando) raumenų spazmais. Šie raumenys yra papildomi vestibiuliarinio aparato receptoriai.
Savo padėtį erdvėje mes suvokiame, nes mūsų smegenys apdoroja signalus, gaunamus iš akių, raumenų ir mūsų pačių vestibiuliarinio aparato, esančio ausyje. Jei šie signalai nesutampa, aktyvuojasi galvos smegenų žievė, kas yra suvokiama kaip siūbuojamas arba sukamasis mūsų kūno judėjimas erdvėje. Kai sprando ir apatinio žandikaulio raumenys yra stipriai suspausti arba apimti uždegimo, jie smegenims perteikia klaidingą informaciją, dėl ko ir kyla pusiausvyros praradimo, supimo jausmas.
Štai pavyzdys. Pagyvenusi moteris į priėmimą atvyko su dukra, mat pati dėl stipraus galvos svaigimo negali vairuoti. Jai dėl šio negalavimo net teko mesti darbą. Moteris ilgus metus dirbo siuvėja, o tai reiškia, kad ji ilgas valandas sėdėjo pasilenkusi. Pacientės viršutinė nugaros dalis dėl stipraus raumenų spazmo priminė nedidelę kuprą. Stovėti ji galėjo tik laikydamasi už sienos, o man teko pavargti, kol paguldžiau ją ant stalo. Jau po pirmos procedūros, kai man pavyko kiek atpalaiduoti jos stuburą krūtinės ląstos srityje (kas savo ruožtu atpalaidavo jos kaklo raumenis), moteris atsistojusi negalėjo patikėti, kad žemė nebeslysta jai iš po kojų!
Panašų „stebuklingą“ poveikį kartais pavyksta pasiekti manipuliacijomis apatinio žandikaulio sąnariuose. Kai pagerėja kraujotaka raumenyse, praeina spazmai, o su jais ir galvos svaigimas bei pykinimas. Panašus mechanizmas yra naudojamas kai kuriuose jūrų kruizuose, kai pacientams yra siūlomi nedideli pleistrai, klijuojami ausies ir apatinio žandikaulio sandūroje. Nedidelis pleistro sukeliamas dirginimas mažina spazmus ir žymiai palengvina jūrligę.
Kraujospūdžio problemų sukeltas nestabilumas
Dar viena labai paplitusi galvos svaigimo ir nestabilumo pojūčio priežastis – arterinio kraujospūdžio problemos. Jei kraujospūdis yra sumažėjęs, tai pacientui simptomai pasireiškia staiga atsistojus nuo kėdės arba pakėlus prieš tai palenktą galvą. Tuo metu akimirkai sumažėja kraujotaka į smegenis, o pacientui aptemsta akyse ir trumpam praranda pusiausvyrą (kartais asmuo gali ir nualpti). Tokiais atvejais būtina skubiai papildyti vandens atsargas organizme (išgerti porą stiklinių vandens), pasitikrinti kraujospūdį (namie ar pas gydytoją), o taip pat atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima patvirtinti ar atmesti anemiją. Kraujotaka į smegenis sutrinka ir žmonėms su kaklo srities osteochondroze, kai degeneraciniai stuburo slankstelių pakitimai ima spausti ir iškreipti juose esančias arterijas. Tokiu atveju galva ima svaigti staiga arba stipriai pasukus ar palenkus galvą.
Dar viena labai paplitusi galvos svaigimo ir nestabilumo pojūčio priežastis – arterinio kraujospūdžio problemos. Jei kraujospūdis yra sumažėjęs, tai pacientui simptomai pasireiškia staiga atsistojus nuo kėdės arba pakėlus prieš tai palenktą galvą.
Pozicinis galvos svaigimas
Kone labiausiai paplitęs galvos svaigimo tipas – gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPS). Šiuo atveju jau sukasi ne tiek galva, kiek viskas aplinkui žmogų. Dažniausiai GPPS pasireiškia senyvame amžiuje ir moterims. Žmogus bando paprasčiausiai lovoje pasisukti ant kito šono, ir staiga viskas aplink jį ima beprotiškai suktis. Tai trunka kelias sekundes ir baigiasi savaime, be jokių pasekmių ar komplikacijų – matyt, todėl ir buvo nuspręsta vadinti jį „gerybiniu“. Šio reiškinio priežastis slypi pačioje vestibiuliarinio aparato esmėje. Ausies viduje yra mažyčiai (0,5–30 µm diametro) „akmenėliai“ – kalcio karbonato kristalai, taip vadinami otolitai. Dėl įvairių priežasčių (galvos traumų, ausies uždegimo, senėjimo ir t.t.) šie kristalai sulimpa. Vietoj to, kad vienodai veiktų daugybę vidinės ausies receptorių (kaip krintantis smėliukas), jie apsiriboja tam tikru receptorių kiekiu ir perdirgina juos, sukeldami stiprų galvos svaigimą.
Taigi, kaip matote, galvos svaigimas galvos svaigimui nelygu. Priklausomai nuo to, kokio tipo galvos svaigimas vargina pacientą, reikia imtis vienų ar kitų priemonių (prieš tai labai tiksliai įvertinus kiekvieno paciento individualų atvejų) jam palengvinti ar išspręsti.
Gydytojas Andrey Ivanchenko
