Irano Aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Chamenėjus sekmadienį kariuomenės vadams pareiškė, jog Jungtinės Valstijos sukūrė branduolinių ginklų „mitą“, jog pavaizduotų Iraną kaip grėsmę, tokiu būdu griežtindamas savo retoriką, šią savaitę prasidedant naujam derybų dėl branduolinės Irano programos sutarties etapui. Chamenėjus, aukščiausia Irano valdžia, palaiko šias derybas, tačiau ir toliau reiškia gilų nepasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis.
„Jie sukūrė branduolinių ginklų mitą, kad galėtų sakyti, jog Islamo Respublika yra grėsmės šaltinis. Ne, grėsmės šaltinis yra pati Amerika, su savo nevaržomomis, destabilizuojančiomis intervencijomis“, - sakė jis per televiziją transliuotoje kalboje, pasakytoje keliems šimtams susirinkusių kariuomenės vadų.
„Kita pusė metodiškai ir begėdiškai grasina mums kariniais būdais... Net jeigu jie nekeltų tokios akivaizdžios grėsmės, mes turėtume būti pasiruošę“, - sakė jis.
Tačiau politiniai lyderiai Irane ir Jungtinėse Valstijose turi kovoti ir su vietos rinkėjais, skeptiškai žiūrinčiais į derybų baigtį. Chamenėjaus komentarai nerodo, kad jis būtų pasirengęs atitraukti savo atsargią paramą diplomatiniam procesui.
Iranas ir šešios didžiosios pasaulio galios, įskaitant Jungtines Valstijas, šį mėnesį pasirašė preliminarų susitarimą dėl ginčytinos Irano branduolinės programos ir šią savaitę tęsia derybų procesą Vienoje, siekiant pasirašyti galutinę sutartį iki birželio pabaigos.
Laikinas susitarimas yra žingsnis link problemos sprendimo, kuris nuramintų Vakarų nuogąstavimus, jog Iranas gali sukurti atominę bombą, mainais atšaukiant ekonomines sankcijas Teheranui. Tačiau, nepaisant reikšmingo progreso, abi pusės vis dar nesutaria dėl kelių pagrindinių klausimų, įskaitant tai, kaip greitai tarptautinės sankcijos būtų atšauktos pagal galutinį susitarimą.
Anksčiau šį mėnesį Chamenėjus atkakliai reikalavo, jog visos sankcijos iš karto būtų atšauktos, kai tik bus pasiektas galutinis susitarimas, tačiau šią sąlygą JAV valstybės departamentas atmetė. Jis įspėjo apie „velniškus“ Vašingtono kėslus, net ir patvirtindamas savo paramą Irano derybinei grupei.
Tuo tarpu įtakingos Islamo revoliucijos sargybos pajėgų (IRGC) vado pavaduotojas bet kokius karinių objektų tikrinimus pavadino „nacionaliniu pažeminimu“, atskleisdamas kitą nesutarimų sritį tarp abiejų pusių.
„Ši tema yra išdavikiška ir tai yra šalies pardavinėmas, ir jeigu jie to reikalaus, mes atsakysime karštu švinu“, - sakė Hosseinas Salami.
Tuo tarpu respublikonas JAV senatorius Bobas Corkeris, įstatymo projekto, kuris leistų Kongresui turėti lemiamą žodį dėl galutinio susitarimo su Iranu, bendraautorius, sekmadienį CNN televizijai sakė, jog sankcijų atšaukimas privalo būti vykdomas taip, kad užtikrintų Irano paklusimą pareigūnų reikalavimams, įskaitant platesnes karinių objektų inspekcijos galimybes.
Senatorius Marco Rubio, 2016 m. prezidento rinkimų respublikonų kandidatas, sakė, kad susitarimas kol kas palieka pernelyg daug infrastruktūros, kuria naudodamasis Iranas turėtų galimybę kurti branduolinius ginklus. Jis CBS programai „Face the Nation“ teigė, jog JAV ir tarptautinės sankcijos privalo likti savo vietoje, kartu su įspėjimu apie JAV karinę intervenciją tuo atveju, jei bus peržengtos tam tikros ribos.
„Mes nenorime, kad tai nutiktų, bet branduolinio Irano rizika yra pernelyg didelė, todėl ši opcija privalo būti apsvarstyta“, - sakė Rubio.
Chamenėjus taip pat sukritikavo JAV paramą Saudo Arabijos vadovaujamai karinei ofenzyvai Jemene, kur Arabų šalių koalicija šiuo metu bombarduoja su Iranu siejamus husių sukilėlius, pernai metais užėmusius šalies sostinę Saną bei kontroliuojančius kitas Jemeno dalis.
„Šiandien Jemene vyksta tokie tragiški įvykiai, o amerikiečiai remia priespaudą“, - sakė Aukščiausiais Irano lyderis.
Jau keturias savaites trunkanti karinė kampanija, kurioje Iranas ir Vakarų remia priešingas puses, prasidėjo per paskutinį derybų dėl branduolinės Irano sutarties raundą. Įtampą dar labiau padidino augantis civilių aukų skaičius ir Vakarų įtarimai, kad Iranas ginkluoja husių sukilėlius.
