Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą dėmesys nukreipiamas į šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.
Pirmiausia į akis krenta Vilniaus miesto savivaldybės įmonės - UAB „Vilniaus Vandenys“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB "Vilniaus vystymo kompanija“, kurios yra investavusios ir dabar prarado po 24 tūkst. 927 eurus.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius patvirtino, kad šios įmonės investavo į oro bendrovę ir prarado dideles sumas pinigų.
„Tai, kaip savivaldybės įmonės dalyvauja kitų įmonių veikloje, yra neatsakingo jų valdymo pavyzdžiai. Kaip tik šiuo metu ta tvarka keičiama, kad daugiau panašių pavyzdžių savivaldybės praktikoje nepasikartotų“, - tikino meras.
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra ne tik akcininkė, tačiau ir „Air Lituanica“ laiduotoja suteikusi 306 tūkst. 119 eurų garantiją bei pati suteikus paskolas šiai bendrovei. Kaip teigia Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas jie išviso prarado virš 2 mln. eurų.
Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas anksčiau yra teigęs, kad buvo susitikęs su Vilniaus šilumos tinklų vadovu ir kalbėjo apie šią suteiktą paskolą.
„Vadovas sakė, kad tai buvo politinis buvusio mero sprendimas ir jis turėjo du pasirinkimus arba vykdyti arba išeiti iš darbo“, - tikino V. Benkunskas.
Tačiau dabar AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovas ginasi, kad niekas jo nespaudė ir tai buvo valdybos sprendimas, kurios didžioji dalis yra savivaldybės žmonės.
„Jokio spaudimo nebuvo. Tai buvo tarybos valia paskolinti pinigus ir buvo interesas, kad „Air Lituanica“ nebankrutuotų. Įsigyti akcijas priėmė valdyba. Valdyboje yra bent keturi savivaldybės žmonės akcininkas yra politikai, kurie nusprendžia“, teigė - Arūnas Keserauskas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis tikina, kad savivaldybės įmonių vadovai buvo spaudžiami investuoti ar kitaip finansuoti „Air Lituanica“ bendrovę.
„Aš esu girdėjęs iš jų pačių, kad Artūras Zuokas tiesiog išsukinėjo rankas ir liepė dalyvauti, liepė tai daryti, o direktoriai yra labai lengvai pakeičiami. Tai jeigu meras liepia, tai lieka tik atsistoti ir pasakyti klausau“, - tikino jis.
Dar didesnių galimų korupcinių ryšių galima įžvelgti tarp kitų oro linijų akcininkų. Privačios įmonės, tokios kaip UAB „Fegda“ ar UAB „Gatvių statyba“, kurios dažnai laimi Vilniaus savivaldybės skelbiamus viešuosius pirkimus taip pat yra investavusios į „Air Lituanica“.
Buvęs Vilniaus vicemeras K. Masiulis tikina, kad tokie ryšiai meta korupcinį šešėlį ir pasakoja, kad Artūras Zuokas ir anksčiau yra spaudęs įvairias įmones mainais už laimėtą konkursą atsilyginti.
„Aš pagal savo patirtį ir pagal ilgalaikį bendravimą su A. Zuoku teismuose, aš tai įžvelgčiau korupcinį šešėlį. Be abejo, jeigu įmonės laimi konkursus, jos būna neretai įvairiais būdais prispaudžiamos. Aišku įrodyti būtų labai sunku, nebent patys įmonių vadovai imtų ir paaiškintų, bet jie slėps ir neaiškins, nes tai yra minkštoji korupcija, kai abi pusės yra baudžiamos. Tai iš jų paaiškinimų nesulauksi, o Zuokas išpūtęs akis sakys, kad dar kartą už gerus darbus gali susilaukti bylos“, - įrodinėjo Seimo narys.
Tėvynės sąjungos narys šioje situacijoje įžvelgia tam tikrų panašumų su vadinama abonento byla ir privatizuotu Lietuvos kino teatru.
„Rubikono skandalas, kuris skambėjo daug ankstėliau tai jis vienas prie vieno yra panašus, nes mechanizmai panašūs. Žiūrėkite, kaip buvo privatizuotas Lietuvos kino teatras. Pirmiausia miestas neva prasiskolino, tada neva negali grąžinti skolų, o tada nelabai suvokiamomis kainomis įvertintas „nebereikalingas“ ir už skolas atiduodamas tam skolintojui,“ – pasakojo Kęstutis Masiulis.
Apskritai, įdomių investuotojų į avialinijų bendrovę „Air Lituanica“ netrūksta, tarp jų ir Lietuvos krepšinio federacija, kuri yra įsigijusi vieną akciją už 24 tūkst. 927 eurų.
