Ganos, Nigerijos ir Senegalo prezidentai šią savaitę lankosi Burkina Fase, kur siekia padaryti spaudimą kariuomenei, kad ši perduotų valdžią civiliui vadovui.
Afrikos Sąjunga (AS) sako, kad kariuomenė pasielgė antikonstitutiškai, kai perėmė kontrolę po to, kai prezidentas Blaise‘as Compaore praėjusį penktadienį buvo priverstas atsistatydinti. Kariškiai užėmė valdžios vakuumą, kuris susidarė penktadienį atsistatydinus ilgai valdžiusiam Compaore, kuris savo postą paliko po masinių protestų bangos dėl jo siekio pratęsti savo 27 metus trukusį valdymą.
AS pirmadienį kariuomenei paskyrė dviejų savaičių trukmės galutinį terminą, kurio laikinasis lyderis pulkininkas leitenantas Isaacas Zida vėliau pažadėjo laikytis. Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys Vakarų Afrikoje Mohamedas Ibn Chambasas spaudos konferencijoje Burkina Faso sostinėje sakė, kad jis ir Afrikos šalių lyderiai tokį reikalavimą pateikė per susitikimą su šalies aukščiausio rango karininkais.
Jei armija atsisakys, „pasekmės bus gana aiškios“, sakė jis ir pridūrė: „Mes norime išvengti būtinybės įvesti sankcijas Burkina Fasui“.
„Greitas valdžios perdavimas“
Pulkininkas leitenantas Zida oro uoste šalies sostinėje Uagadugu susitiko su Senegalo prezidentu Macky Sallu, Nigerijos vadovu Goodlucku Jonathanu ir Ganos lyderiu Johnu Mahama.
Prezidento Jonathano administracijos išplatintame pranešime skelbiama, kad trijų vyrų delegacija, reprezentuojanti Vakarų Afrikos regioninį valdžios organą ECOWAS, atvyko su tikslu „užtikrinti greitą dabartinės politinės krizės Burkina Fase išsprendimą“.
Jie surengs eilę susitikimų su laikinąja šalies valdžia, kurių metu sieks įgyvendinti greitą valdžios perdavimą po AS perspėjimo, jog kariuomenei nesutikus to padaryti per dvi savaites, šaliai bus įvestos sankcijos. Tarp jų gali būti Burkino Faso narystės AS suspendavimas ir draudimas keliauti kariuomenės pareigūnams.
Po antradienį surengto susitikimo su opozicijos lyderiais ir aktyvistais, Zida teigė sutinkantis su AS reikalavimu.
„Jeigu visi sutinka, nėra jokios priežasties, dėl kurios valdžios perdavimas nebūtų atliktas per dvi savaites“, - sakė jis, praneša naujienų agentūra AFP.
Opozicijos lyderiai nėra visiškai atmetę kariuomenės vaidmens valdžios perdavimo procese. Zida anksčiau buvo prezidento sargybos vado pavaduotojas.
„Pasiliks tiek, kiek norės“
Besitęsiant protestams, Compaore pabėgo į kaimyninį Dramblio Kaulo Krantą (DKK) ir šiuo metu yra apsistojęs šalies sostinėje Jamusukre. Prancūzija – buvusi kolonijinė valdžia – pripažino padėjusi evakuoti Compaore.
DKK lyderis Alassane Ouattara sakė, kad Compaore gali pasilikti šalyje tiek laiko, kiek norės, kadangi jis padėjo pasiekti taiką šalyje po neramumų, kilusių po 2010 m. rinkimų. Tačiau žiniasklaida teigia, kad buvusio Burkina Faso prezidento buvimas DKK suskaldė visuomenę, kai kuriems manant, kad jis tos krizės metu parėmė Ouattarą.
„Kaip tarpininkas, jis padėjo savo broliams iš Dramblio Kaulo Kranto atnaujinti dialogą... Būtent todėl, be jokios abejonės, mes džiaugiamės jį turėdami čia po skausmingų įvykių, sukrėtusių mūsų kaimynę“, - sakė prezidentas Ouattara po apsilankymo pas Compaore.
„Mes norime, kad valdžios perdavimas įvyktų taikiu ir konstituciją atitinkančiu procesu. Prezidentas Compaore pasiliks Dramblio Kaulo Krante tiek, kiek jis norės“, - pridėjo jis.
Pranešama, kad antradienį Uagadugu buvo ramios.
Planuojama, kad AS Taikos ir saugumo taryba vėliau šį mėnesį susitiks dar kartą ir aptars susidariusią krizę, sakė jis.
Pagal Burkina Faso konstituciją, Nacionalinės Asamblėjos vadovas turi teisę perimti valdžią, jeigu prezidentas atsistatydina. Compaore valdžią perėmė po 1987 m. surengto sukilimo, ir nuo to laiko laimėjo keturis ginčytinus rinkimus iš eilės. Protestų banga kilo po to, kai jis paskelbė apie savo planus pakeisti konstituciją, kad galėtų dalyvauti dar vienuose rinkimuose kitais metais.
