Visiems žvilgsniams šiuo metu krypstant į Mosulą, Alepą bei Rusijos karinių pajėgų didinimą Vidurio Rytuose, vis prastėjanti saugumo situacija Afganistane yra praktiškai ignoruojama Donaldo Trumpo ir Hillary Clinton. Kad ir kas laimės JAV prezidento rinkimus, po sausio mėnesio, tokį abejingumą pateisinti jiems bus vis sunkiau.
Kaip šią savaitę parodė 30 žmonių nužudymas Goro provincijoje, Afganistanas turi gebėjimą pačiu netinkamiausiu laiku priminti apie save politikos šulams. Tą skaudžią pamoką jau išmoko Barackas Obama. Jis žadėjo karą užbaigti, o vietoje to jį eskalavo, tada pabandė jį nutraukti, o galiausiai tiesiog prarado susidomėjimą.
2009 m. Obamos sprendimas sustiprinti Afganistane tarnaujančias pajėgas, kurį palaikė tuometinė valstybės sekretorė Clinton, į šalį pasiuntė dar 51 000 karių. Tačiau ir jiems nepavyko išlaisvinti šalies iš Talibano gniaužtų. 2014-aisiais prezidentas paskelbė, kad karas baigiasi. Bet dabar jam tenka atsiimti savo žodžius: šiuo metu šalyje vis dar dislokuota 8 400 JAV karių bei didelis Oro pajėgų kontingentas.
Afganistano Talibanas, kurį palaiko teroristiniai elementai Pakistane, vis dar yra mirtiniausias ir didžiausias JAV priešas. Pastarojo meto duomenys rodo, kad Talibano sukilėliai ir vėl atsikovojo naujų teritorijų Helmande, kur kažkada su jais aktyviai kovojo tarptautinės pajėgos. Pakartotiniai išpuoliai prieš Kunduzo miestą šiaurėje ir nerimą keliančios atakos Kabule buvo atremtos, bet ne be didelių praradimų.
„Al Qaida“ džihadistai, dėl kurių JAV į Afganistaną įžengė 2001 m., ir toliau aktyviai veikia mažiausiai septyniose provincijose, kai tuo tarpu „Islamo valstybė“ sparčiai didina įtaką Nangarhare. Situaciją dar labiau komplikuoja tarpusavyje kovojančios etninių sukilėlių grupės.
Afganistanas yra ilgiausias Amerikos kada nors kovotas karas. Spalio 7-ąją buvo minimos 15-osios jo metinės. Šalyje gyvybių neteko daugiau kaip 2 300 JAV karių. Konfliktas JAV mokesčių mokėtojams kainavo $686 mlrd. Ir, nepaisant pastarojo meto taikos derybų, jis dar toli gražu nebaigtas. Afganistanas yra tapęs maža purvina JAV prezidentinės kampanijos paslaptimi, apie kurią kalbėti nenori nė vienas kandidatas.
Per visus tris prezidentinius debatus, Afganistano tema buvo paminėta vos kartą, ir tą padarė Clinton, bet tik kaip trumpą užuominą. Demokratų kandidatė, jau anksčiau smarkiai kritikuota dėl paramos 2003 m. invazijai į Iraką bei 2011 n. JAV intervencijos Libijoje, nerodo didelio noro pritraukti dėmesį prie nebaigtų reikalų Afganistane. Ji žino, kad karas yra ypač nepopuliarus tarp rinkėjų.
Afganistanas yra ilgiausias Amerikos kada nors kovotas karas. Spalio 7-ąją buvo minimos 15-osios jo metinės. Šalyje gyvybių neteko daugiau kaip 2 300 JAV karių. Konfliktas JAV mokesčių mokėtojams kainavo $686 mlrd. Ir, nepaisant pastarojo meto taikos derybų, jis dar toli gražu nebaigtas.
Tuo tarpu Trumpas, atrodo, supranta nedaug, o rūpinasi dar mažiau. Kartą jis pasakė, kad karas buvo „siaubinga klaida“, bet nepasiūlė jokios kitos išeities. Tai pastebėjo netgi Talibanas. Vienas talibų atstovas po pirmųjų debatų pasakė, kad Trumpas sako „bet ką, kas jam užeina ant liežuvio galo“ ir nekalba „rimtai“.
Toks bendras abejingumas negali ilgai tęstis. Afganistano palikimas likimo valiai greičiausiai nėra tinkamas pasirinkimas, kad ir kaip po kilimėliu šią problemą norėtų sušluoti Vakarų šalys. Nepaisant daugybės rekonstrukcijos projektų žlugimo, per ateinančius ketverius metus 70 šalių-rėmėjų sutiko šalies plėtrai skirti dar $15,2 mlrd. Kad ir kokia būtina yra humanitarinė pagalba, saugumo situacija daugelyje regionų reikalauja didesnio dėmesio. Afganistano vyriausybė Kabule yra silpna, o korupcija – endeminė.
Smurtas prieš moteris ir toliau nemąžta, nepaisant didelių pastangų jį suvaldyti. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį teismams pateikta nagrinėti daugiau kaip 5 000 bylų, įskaitant 241 nužudymą. Opiumo produkcija taip pat ir toliau auga. Afganistano pabėgėliai ir toliau dideliais skaičiais keliauja į Europą. Konfliktas ir toliau destabilizuoja kaimyninį Pakistaną.
NATO viltys, kad apmokyta Afganistano kariuomenė ir policija galiausiai apsieis be Vakarų pajėgų bei sugebės užtikrinti adekvatų saugumą, subliuško. Pasak JAV duomenų, dabar Talibanas kontroliuoja dar daugiau teritorijos nei bet kuriuo metu nuo 2001-ųjų. Šiais metais susirėmimuose žuvo jau beveik 2 500 civilių, o gyvybių netekusių vaikų skaičius padidėjo 15 proc.
Kad ir ką galvotų Clinton ar Trumpas, Afganistanas nėra ta problema, kuri išsispręstų savaime.
Nuotraukoje: Afganų karys stebi susirėmimą tarp Talibano kovotojų ir vyriausybės
