Johnas Boltonas, Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas, pirmadienį įspėjo Turkijos ambasadorių, kad JAV neturi daugiau dėl ko derėtis tol, kol nebus paleistas Turkijoje sulaikytas amerikiečių pastorius. Toks pareiškimas rodo, kad kol kas tarp dviejų NATO partnerių atsiradusi diplomatinė įtampa tęsis ir toliau.

Boltonas tokią JAV poziciją perdavė Turkijos ambasadoriui Vašingtone Serdarui Kilicui. Baltieji rūmai „Bloomberg“ nurodė, kad p. Kilicas pats prašė susitikimo, kurio pagrindinė tema ir buvo Turkijoje sulaikyto Andrew Brunsono, amerikiečių evangelistų pastoriaus likimas. Brunsonas Turkijos kaltinamas ryšiais su teroristinėmis organizacijomis ir šnipinėjimu. Brunsonas buvo areštuotas 2016 m. Vašingtonas ne kartą reikalavo Turkijos jį paleisti. Pats Brunsonas jam metamus kaltinimus taip pat atmeta. Turkijos atsisakymas paleisti Brunsoną ir sukėlė diplomatinę įtampą tarp dviejų NATO sąjungininkių.

Nuo to laiko, kai penktadienį Donaldas Trumpas įsakė padvigubinti tarifus Turkijos plieno ir aliuminio importui, JAV prezidento administracija kol kas nepasiūlė jokių kitų dalykų dėl kurių derėtųsi su turkais. „Bloomberg“ šaltiniai JAV prezidento administracijoje taip pat teigė, kad susitikimo metu kol kas nebuvo pasiekta jokio progreso.

Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, jau leido suprasti, kad neketina paklusti JAV reikalavimams ir pareiškė, kad amerikiečiai „negali dresuoti“ jo šalies grasinimais ir įspėjimais. Turkija savo ruožtu įspėjo Trumpą, kad šis rizikuoja prarasti strateginį partnerį.

Vos JAV paskelbė sankcijas Turkijai, šios šalies prezidentas paskelbė apie „naujų draugų paieškas“. NATO valstybė ir anksčiau demonstravo draugiškus jausmus Rusijai, tačiau ar galėtų ši, ir kitos į JAV sankcijų sąrašą pakliuvusios valstybės suformuoti naują aljansą? Oksfordo krizių tyrimų instituto direktorius, šiuo metu Turkijoje dėstantis istorikas Markas Almondas kelia klausimą, ar „Trumpo prekybos karo aukos gali susivienyti prieš jį?“

„Atskirai paėmus Iranas, Turkija, Rusija ir net Kinija yra pažeidžiamos Amerikos spaudimui. Tačiau jeigu šios šalys suartėtų, jų pagalba vieni kitiems ir gebėjimas sukelti sumaištį, JAV taikomos priemonės galėtų tapti kontrproduktyviomis. Tikėtina, kad Irano ir Turkijos suartėjimą galima atmesti kaip ne ką stabilesnį, nei vienas kitą prilaikančius girtuoklius, vaizduojančius, kad yra atsirėmę į apšvietimo stulpą. Tačiau pridėkite Rusiją ir Kiniją – ir nejučia pas juos atsiras naujas geopolitinis užnugaris“, – pasakojo ekspertas leidiniui „The Telegraph“.

Erdoganas gana atvirai užsiminė apie geopolitinius pokyčius, pareiškęs, kad jo šalis susiras naujų draugų, ir tą pačią dieną paskambino Putinui. Dar prieš šiuos nesutarimus su JAV dėl naujų muitų, Erdoganas reiškė nepasitenkinimą JAV politika neišduoti jam opozicijos lyderio Fethullaho Guleno. Turkija taip pat nevengė flirtuoti su Kremliumi, užsipirkdama Rusijos priešraketinės gynybos sistemas S-400 ir aiškiai atsisakydamas jau integruotos NATO gynybos sistemos.

Turkija yra itin svarbi Rytų ir Vakarų sandūroje esanti šalis. „Ji išsidėsčiusi tarp Europos ir Azijos, o jos teritorija siejasi su Rusija, Iranu, Iraku ir Sirija. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Vašingtonas visada norėjo, kad Turkija būtų NATO. Ir todėl Rusija įžvelgia milžinišką naudą tame, kad D. Trumpas skyrė sankcijas ir Maskvai, ir Ankarai“, – aiškina Almondas.

Turkijai ir Iranui dabar gresia socialiniai neramumai dėl to, kad miestų gyventojų santaupos nuvertėjo. Tačiau šių šalių valdžia jau ne sykį įrodė, kad protesto akcijas gali numalšinti. Palaikant Rusijai ir Kinijai, abiejų šalių lyderiai, tikėtina, suvoks, jog policijos pajėgos ir prieš Ameriką nukreipta retorika jiems padės. Palaikymą Turkijai jau išsakė Pakistanas, priklausomas nuo kinų investicijų. Jie taip pat jau sulaukė Rusijos karinę pagalbą, mainais į amerikiečių atsisakymą.

„Gausis taip, kad šachmatų lentoje, jungiančioje Turkiją su Iranu ir Kinija, gali atsidurti dar viena figūra“, – tikina ekspertas.

Tuo pat metu, taikydamas šioms naujosios „ašies“ šalims sankcijas, Trumpas įveda aiškumo į tarptautinius santykius. Jis visus verčia pasirinkti, kurią pusę jie palaiko. Eksperto nuomone, Trumpas pamiršta savo didžio pirmtako Abraomo Linkolno išmintį: karus vystyti po vieną.

„Iš Trumpo pusės būtų daug išmintingiau laikytis vieno prekybos karo vienu metu taisyklės. Kita pusė yra daug sukalbamesnė, kai turi mažiau draugų“, – aiškina Almondas.