Šiluma kaulų nelaužo. Bent jau taip kalba liaudies išmintis, tačiau kai tuo nuostabiu vasaros metu mirksti ne vėsioje jūroje, o prie kompiuterio, gali pasidaryti ne taip ir smagu. Beje, perkaisti galima net ir nelabai aukštoje temperatūroje, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei, todėl nėra itin tikslių rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės toleruoja nevienodai.
Taigi, kaip reikėtų alinantį karštį paversti maloniu sąjungininku? Dalijamės kinų medicinos patarimais...
Kontroliuokite emocijas. Sakoma, kad mūsų jausmų reakcijos turi didžiulę įtaką vidaus organų darbui. Kinų medicina teigia, kad karštis ne tik išoriškai veikia mūsų kūną, bet ir širdį, kuri kenčia nuo per aukštos temperatūros. Belieka pridėti „jausmų iškrovas“, ir rezultatas nenudžiugins: susmarkės širdies plakimas, pakils kraujospūdis, pradės skaudėti galvą, pajusite silpnumą. Kaip suprasti, kad jus kamuoja vidinis karštis? Žvilgtelėkite į savo liežuvio galiuką, kuriame „įsikūrusi“ širdies zona: jeigu jis ryškiai raudonas ar net matote raudonų taškelių, vadinasi, esate kaip reikiant įkaitę. Taigi, pabandykite atstatyti balansą maistu, gėrimais, tam tikra fizine veikla.
Valgykite tinkamus produktus. Kinų medicina maistą skirsto net į penkias grupes: karštą, šiltą, neutralų, vėsų ir šaltą. Greičiausiai jau supratote, kad jums reikėtų maitintis vėsiu ir šaltu. Sumažinkite karštų valgių, ypač riebios ir raudonos mėsos, aitriųjų prieskonių (aitriosios paprikos, imbiero, česnako, cinamono ir pan.) kiekį. Skanaukite daigintų kviečių sulčių, grūdinių kultūrų, laukinių ryžių, paukštienos, kopūstų, paprikos, cukinijų, alyvuogių aliejaus, salierų, špinatų, baklažanų, agurkų, pomidorų, salotų, artišokų, avokadų, ankštinių daržovių, bananų, kivių, žaliųjų citrinų, citrusinių vaisių, obuolių, serbentų, arbūzų, mėtų, mangų, aviečių, ananasų, obuolių.
Visą dieną nedidelėmis porcijomis gerkite skysčių. Vanduo ir kiti skysčiai itin svarbūs, kai užklumpa karštis, kitaip gresia dehidratacija, gali kamuoti galvos skausmas, nuovargis ir silpnumas. Jeigu abejojate, ar pakankamai išgeriate skysčių karštomis dienomis, atkreipkite dėmesį į šlapimo spalvą. Jeigu jis šviesus, vadinasi, viskas gerai, o štai tamsėjanti spalva jau signalizuoja apie vandens trūkumą. Taigi, atkreipkite dėmesį į šį faktą, taip pat – savo sudėjimą, gyvenimo būdą, lytį, medžiagų apykaitos ypatumus, kas padės pasirinkti vandens ar kitų skysčių kiekį. Po 19 valandos vakaro skysčių reikėtų sumažinti dėl to, kad geriau miegotumėte, taip pat patartina vengti itin šaltų gėrimų, kad nesutrikdytumėte imuninės sistemos.
Neatsisakykite fizinės veiklos. Tačiau ir nepersistenkite: rinkitės tokį laiką sportuoti, kai dienos temperatūra nebėra tokia didelė, todėl galite sau leisti pabėgioti ar nueiti į treniruotę. Kai kepina saulė, sportuoti ir sunkiau, ir nesveika, kadangi apkraunate visą savo organizmą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemą. Labiausiai tiks joga, pilatesas, kalanetika, pasivaikščiojimas miške.
Venkite didelių temperatūros svyravimų. Labai dažnai žmonės stebisi, ir kaipgi jie galėję susirgti tokiu šiltu oru. Iš tikrųjų didžiausią įtaką mums daro temperatūrų skirtumai, o juos pajuntame, pavyzdžiui, įlipę į automobilį, kuriame veikia kondicionierius, arba pasukę į prekybos centrą, kuriame taip pat dažniausiai būna labai vėsu. Verta žinoti, kad mūsų kūnas karštymečiu yra kur kas atviresnis įvairiausiems virusams ir bakterijoms, be to, kyla didesnė viršutinių kvėpavimo takų ligų rizika. Patarimas: venkite tiesioginių šalčio šaltinių, kad išlaikytumėte gerą savijautą.
Treniruokite galvos smegenų kraujagysles. Pavyzdžiui, pasilenkite ir vėl atsistokite tiesiai. Pamatysite, kad atlikdami paprasčiausius pratimus, ryte greičiau atsibusite, suaktyvinsite kraujo pritekėjimą. Padės ir mankšta, kuri reikalauja išlaikyti pusiausvyrą, todėl drąsiai galite atlikti vieną kitą jogos pratimą, pavyzdžiui, šiam reikalui puikiai tiks medžio poza. Taip ilgainiui galėsite ištverti ne tik karštį, bet ir temperatūros, atmosferos svyravimus, kurie dažnai neigiamai veikia mūsų savijautą.
