Vasarą vis daugiau žmonių pajunta motyvaciją sportuoti – ar dailinant kūno linijas sporto salėje, ar bėgiojant gryname ore. Nors sportuojančių bei fiziškai aktyvių žmonių mitybos rekomendacijos yra gana panašios visų sezonų metu, vasarą verta atminti keletą taisyklių, sako Lietuvos sporto universiteto (LSU) biomedicinos mokslų daktaras, mitybos specialistas Artūras Sujeta.

Vasaros laikotarpiu, staiga atėjus karšto oro bangai, kai organizmas dar nespėjo adaptuotis, verta vartoti maisto, turinčio daugiau kalio, magnio, kitų mineralinių medžiagų ir B grupės vitaminų.

„Adaptacija vyksta palaipsniui ir gali užtrukti iki 14 dienų, tad teisingai maitindamiesi galite sau padėti efektyviau adaptuotis prie karščio. Palyginimui – rudenį prioritetą teikiame vitaminams C ir D. O dabar daug dėmesio skirkime šviežioms lietuviškoms daržovėms, vaisiams ir uogoms, kurios šiuo metu skirtingai nei žiemą prikaupę žymiai daugiau maistingųjų medžiagų – vitaminų, mineralų, polifenolių ir kt.“, – pabrėžia A. Sujeta.

Maitinkitės reguliariai

Vasarą daug kam pasitaiko dienų, kai nuo ryto iki vakaro būnama lauke ir nelieka laiko dorai pavalgyti, tačiau mitybos specialistas primena: jei sportuodami norite pasiekti savo tikslų, svarbu valgyti reguliariai ir rinktis visavertį maistą.

„Turi būti 3–5 valgymai per dieną, kuriais žmogus gautų visaverčių baltymų (visų amino rūgščių) ir angliavandenių. Svarbu pavalgyti  sočius pusryčius, o jei turite šaltkrepšį – susiruošę ilgai būti lauke, galite įprasto maisto pasiimti su savimi. Jeigu šio daikto neturite, rinkitės mažiau gendančius produktus – vaisius, daržovių salotas, augalinio pieno ir baltymų kokteilius.  Pasirūpinkite sočia ir visaverte vakariene, tačiau ją valgyti reikia likus bent 2 valandoms iki miego – tai idealus intervalas norint neapsunkti organizmo naktį ir tinkamai pailsėti“, – pataria A. Sujeta.

Gaukite reikiamą baltymų ir angliavandenių kiekį

Mitybos specialistas primena, kad reikiamas baltymų kiekis vienoje maisto porcijoje turėtų būti 20–40 gramų.

„Nesvarbu, ar bėgiojate, ar darote atsispaudimus lauke, baltymų reikia. Jų vartojimas padeda atsistatyti mūsų raumeniniam audiniui ir jį palaikyti. Žinoma, bėgikams labiau akcentuotini angliavandeniai, kurie yra pagrindinis glikogeno raumenyse ir kepenyse šaltinis“, – pažymi A. Sujeta.

Anot jo, bėgiojančiam žmogui per dieną gali prireikti 7–8 g angliavandenių vienam kūno masės kilogramui, o kartais net ir 10 ar daugiau gramų. Todėl, kaip sako A. Sujeta, prieš bėgimą avižų košė ir vienas kiaušinio baltymas būtų daug protingesnis pasirinkimas nei kiaušinienė su lašiša.

Sportuodami neužkandžiaukite

Ilgų distancijų bėgikai bėgdami turi pasipildyti kalorijų išteklius, tačiau paprastai per treniruotes užkąsti nerekomenduojama – net jei pajuntamas alkis.

„Nepatariu užkandžiauti sporto metu – dažniausiai galite pajusti, kad po to trinka jūsų virškinimas, gali supykinti ir sportas baigsis labai greitai. Verčiau tokiais atvejais, kai nespėjote prieš treniruotę tinkamai pavalgyti, rinkitės vandenį su 3–6 % gliukozės ir maltodekstrino tirpalu“, – pataria mitybos specialistas.

Pasak jo, kartais pabūti nepavalgius nėra taip blogai – jei žmogus nėra profesionalus bėgikas ar ištvermės reikalaujančios sporto šakos atstovas.

Nepiktnaudžiaukite papildais

Dažnai pradėję intensyviau sportuoti žmones skuba pirkti ir vartoti maisto papildus, specialius gėrimus, tačiau A. Sujeta, nemažai savo laiko skiriantis papildų analizėms, tyrimams ir bendravimui su sportininkais, sako, kad Lietuvoje žmonių raštingumas kalbant apie paprasčiausius vitaminus yra dar gana menkas.

„Vartojant daug papildų didėja rizika, kad besidubliuojančios maistinės medžiagos gali intoksikuoti organizmą. Žmonės dažnai nežino ar pamiršta, kad net ir puikiai žinomo maisto papildo veiksmingumas priklauso nuo vartojimo dozės, trukmės ir vartojimo rekomendacijų. Ką jau kalbėti apie maisto papildus, kurie, tarkime, skirti svorio kontrolei. Jei žinote, kas yra kofeinas, bet nežinote kitų 5 veikliųjų medžiagų, esančių papilduose, kuriuos rekomendavo draugė ar draugas, – šis papildas ne jums“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras.   

Pasak jo, dabar sparčiai populiarėjantys izotoniniai gėrimai irgi nėra panacėja. Trumpuoju laikotarpiu jie gali būti geras pasirinkimas, pavyzdžiui, tik prasidėjus karščiams. Tačiau jie tikrai nėra būtini žmogui, kuris bėgioja trumpas distancijas.

„Esminiai elektrolitai: natris, kalis, chloridas, kalcis, magnis ir kt. yra gaunami iš maisto bei vandens ar mineralizuoto vandens. Žinoma, tokie gėrimai aukšto meistriškumo sportininkams dažnu atveju yra būtini“, – sako A. Sujeta.

Vanduo, vanduo, vanduo!

Natūralu, kad kai karšta – prakaituojama daugiau, o jei dar ir sportuojate, kūno skysčius papildyti reikia dar daugiau. A. Sujeta sako, kad dažnai, ypač vasarą, svarstyklės gali mus apgauti – jei po treniruotės svoris nukrito, reikia turėti omeny, kad tai vyksta vandens sąskaita. Pavyzdžiui, jeigu kūno svoris sumažėjo 1–2 proc., reiškia, kad buvo prarasta apie 1–1,5 l skysčių ir šiek tiek glikogeno.

„Nieko blogo tokiu atveju nenutiks, bet jeigu neteksite 6 proc. skysčių ir daugiau, galima atsidurti ligoninėje su lašeline“, – pažymi mitybos specialistas.

Pasak jo, gerti iki sporto privalu likus bent valandai tiek, kiek norisi, likus 15–20 min., vandens kiekis turėtų būti apie 200 ml, tuo tarpu sportuojant, pavyzdžiui, per fitneso treniruotę, vienu metu reikėtų išgerti apie 100–300 ml vandens, tik to nereiktų daryti prieš keliant didelį svorį.