Praėjus vieneriems metams po mįslingo 43 studentų dingimo Gerero valstijoje pietvakarių Meksikoje, jų artimieji vis dar turi lygiai tiek pat atsakymų, kiek ir anksčiau – apvalų nulį. Tačiau dabar šalies vadovybė praneša atnaujinanti tų jaunuolių dingimo bylos tyrimą.
Tarptautinė ekspertų komisija jau yra sakiusi, kad tas tyrimas turėjo trūkumų, o studentų šeimos taip pat ginčijo vyriausybės tvirtinimus, kas, anot jos, nutiko 2014-ųjų rugsėjį. Pasak vyriausybės, korumpuoti Igualos miesto policijos pareigūnai perdavė studentus narkotikų karteliui, neva kaip jiems priešiškos gaujos narius. Po to kartelis juos nužudė ir sudegino jų kūnus.
Tačiau Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos sudaryta ekspertų grupė sukritikavo tokią vyriausybės įvykių versiją ir padarė išvadą, jog fiziškai neįmanoma buvo sąvartyne taip iki pelenų sudeginti 43 kūnus, kad šie taptų nebeatpažįstami, kaip kad teigia Meksikos vyriausybė. Pasak ekspertų, oficialūs pranešimai tarsi siekia nukreipti visuomenės dėmesį nuo to fakto, jog netoli tos vietos, kurioje buvo suimti jaunuoliai, buvo daug federalinės policijos pareigūnų ir kariškių. Pasak ekspertų, kariuomenė atsisakė leisti jiems apklausti vietoje buvusius karius.
Jie taip pat sudarė 10 rekomendacijų sąrašą, kurio laikytis sutiko Meksikos vyriausybė. Laikantis tų rekomendacijų ir buvo atnaujintas studentų dingimo bylos tyrimas. Dabar jis vyks pagal gaires, numatytas ekspertų, bei bus vykdomas bendradarbiaujant su aukų šeimomis. Ekspertai taip pat sieks, kad naujasis vyriausybės tyrimas sektų ir kitas rekomendacijas bei adresuotų visas ataskaitoje nurodytas problemas.
Per praėjusius metus Meksikoje jau ne kartą vyko eitynės, kuriose dalyvavo vyriausybės sprendimu pasipiktinę žmonės, reikalaujantys teisingumo. Paskutinės iš jų surengtos rugsėjo pabaigoje – čia tūkstančius į gatves išėjusių žmonių vedė dingusių jaunuolių tėvai, minint nelaimės metines. Daugelis žmonių nešėsi plakatus „Daugiau jokių dingimų ir mirčių“.
„Mes čia atėjome tikėdamiesi teisingumo“, - tuomet sakė viena eitynėse dalyvaujanti studentė.
Dingę studentai iš arčiau
Kas jie tokie? Visi 43 dingusieji mokėsi vyrų pedagoginiame koledže Aitozinapos mieste, pietvakarinėje Meksikos Gerero valstijoje. Šis koledžas yra pagarsėjęs savo kairiojo krašto aktyvizmu ir jame besimokantys studentai dažnai dalyvauja masiniuose protestuose.
Kas jiems nutiko? Jie pradingo netoliese esančiame Igualos mieste 2014 m. rugsėjo 26-osios pavakarę, po konfrontacijos tarp miesto policijos pareigūnų ir studentų, per kurią žuvo šeši žmonės.
Ar nors vienas iš dingusiųjų buvo rastas? Nepriklausomi teismo medicinos ekspertai nustatė, kad vienas sudegusio kaulo fragmentas, kaip pranešama, rastas sąvartyne netoli Igualos, priklausė Alexanderiui Morai, vienam iš 43 dingusių studentų. Jie taip pat sako, jog yra didelė tikimybė, kad dar vieni palaikai gali priklausyti kitam studentui, Jhosivani Guerrero de la Cruzui. Tačiau Amerikos šalių žmogaus teisių komisija tvirtina, jog įrodymų linija yra neužbaigta ir kad jie neturi galimybės nustatyti, ar kaulų fragmentai tikrai buvo aptikti sąvartyne.
Kokia yra vyriausybės pateikiama įvykių versija? Pasak oficialios vyriausybės ataskaitos, studentai buvo suimti korumpuotų Igualos miesto policijos pareigūnų, kurie perdavė juos vietinės narkotikų gaujos nariams. Kartelis palaikė jaunuolius priešiškos gaujos nariais, nužudė juos ir sudegino jų kūnus sąvartyne, prieš išmesdami jų pelenus netoliese esančiame upelyje.
Kodėl dingusių studentų šeimos netiki oficialia ataskaita? Jos mano, kad pareigūnai neįsigilino į vaidmenį, kurį studentų pradingime galėjo suvaidinti kariškiai iš netoliese buvusių barakų. Vyriausybė atsisakė leisti kariams, kurie studentų dingimo laiku buvo tarnyboje, būti apklaustiems kieno nors kito, išskyrus vyriausybės prokurorus.
Dingusiųjų šeimos taip pat atkreipia dėmesį į Amerikos vidaus šalių žmogaus teisių komisijos abejones, jog studentų kūnai buvo sudeginti sąvartyne.
