Kompensacijos uniformų negavusiems pareigūnams
Uniformų negavusius įkalinimo įstaigų pareigūnus turėtų pasiekti valstybės kompensacijos, kurių bendra suma viršys pusę milijono eurų. Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui taikiai užbaigti ginčą su prižiūrėtojais, kurie masiškai kreipėsi į teismus dėl patirtos turtinės žalos, dėvint tarnyboje nuosavus drabužius. „Planuojama, kad taikiam ginčų sprendimui ir 2016 ir 2017 metais Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms skirtų valstybės biudžeto lėšų bus panaudota apie 580 tūkst. eurų“, – rašoma Teisingumo ministerijos rašte. Ministerijos teigimu, „dėl lėšų trūkumo“ laiku uniformų negavę pareigūnai 2012-2014 metais aktyviai kreipėsi į teismus. Teismus pasiekė per tūkstantis skundų, jie paprastai tenkinami. Anot ministro, Vyriausybei pritarus, šie pinigai bus skiriami iš Teisingumo ministerijai numatytų asignavimų. „Suprantama, tai bus papildomas krūvis kalėjimų departamentui, bet, aš manau, teks kitose srityse atsisakyti tam tikrų priemonių – per dvejus metus, aš manau, mes išsimokėsime tas kompensacijas“, – sakė ministras.
Daugiau rūkymo apribojimų
Seimas plenariniame posėdyje priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta įtvirtinti draudimą rūkyti transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 28 parlamentarai. Priimtos naujos nuostatos įsigalios 2015 m. liepos 1 d. Šiuo metu Tabako kontrolės įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama: visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; darbo vietose, esančiose uždarose patalpose; bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; visų rūšių viešajame transporte; restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse, lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. Savivaldybių tarybos taip pat turi teisę uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose.
Paskirtas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas
Seimas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, nutarė ketverių metų laikotarpiui Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku skirti Edmundą Vaitekūną, pirmininko pavaduotoju – Joną Korenką. Po slapto balsavimo už E. Vaitiekūno kandidatūrą balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 19 parlamentarų, susilaikė 18 parlamentarų. Atvirame balsavime už siūlymą skirti E. Korenką komisijos pirmininko pavaduotuoju balsavo 60 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 18 parlamentarų. Visuomenės informavimo įstatymas nustato, kad komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją bendru Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu iš komisijos narių ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Lietuvos radijo ir televizijos komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma.
Gyventojai labiau remia kariuomenę
Gyventojų finansinė parama Lietuvos kariuomenei per metus išaugo šimtus kartų. 2014-aisiais dviejų procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama Lietuvos kariuomenei sudarė 38,6 tūkst. Eur (133,4 tūkst. Lt) ir, palyginti su 2013-aisis, ji išaugo beveik tris šimtus kartų. 2013-aisias tik trys gyventojai 2 proc. savo GPM skyrė Lietuvos kariuomenei. Paramos suma vos siekė 138,8 Eur (479,7 Lt). 2014-aisiais, deklaruodami savo pajamas už 2013-uosius, prašymus 2 proc. GPM skirti Lietuvos kariuomenei pateikė 915 asmenų, kariuomenę pasiekė beveik 38,6 tūkst. Eur suma. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovas Darius Buta pastebi, kad iki tol Lietuvos gyventojų pamiršta šalies kariuomenė 2014-aisiais atsidūrė 13-oje vietoje tarp daugiausiai paramos gaunančių organizacijų. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Viešųjų ryšių departamento atstovas pažymi, kad 2014-aisiais piliečiai į Lietuvos kariuomenės sąskaitą pervedė 7,25 tūkst. Eur (25 tūkst. Lt). „Praeitais metais kariuomenę taip pat parėmė ir juridiniai asmenys – Antano Guogos paramos fondas kariuomenei skyrė apie 3 tūkst. Eur (10 tūkst. litų), o automobilių nuomos kompanija „NeoRenta“ – apie 430 Eur (1,5 tūkst. litų). Didėjanti parama rodo, kad Lietuvos žmonės, besitęsiant konfliktui Ukrainoje, yra neabejingi savo krašto gynybai. Jiems rūpi šalies saugumas“, – sako KAM atstovas.
Socialinis modelis bus taisomas
Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas sukėlė diskusijų audrą visuomenėje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“pripažino, kad projektas turėtų būti taisomas: „Visuomenė su šiuo projektu nėra taip giliai susipažinusi. Kai „ištraukiamos“ vieno ar kito teisės akto tam tikros nuostatos, nėra teisinga. Juo labiau, kad tai tik mokslininkų siūlymai, o diskusijos dar vyks. Džiaugiuosi, jog Trišalėje taryboje už vieno stalo pavyko sukviesti darbdavius ir darbuotojus, kad jie galėtų diskutuoti ir derėtis. Numatėm terminą, per kurį reikėtų apsispręsti dėl tam tikrų nuostatų, kurios kelia daugiausia nesutarimų. Aš taip pat nesutinku su kai kuriomis nuostatomis, sakykim, dėl mažos išeitinės išmokos, bet yra galimybė kalbėtis su darbdaviais ir derinti pozicijas. Pasikartosiu, kad taip ir sutarta Trišalėje taryboje, nes galbūt ir darbdaviams kurios nors nuostatos nepatinka“, – kalbėjo ministrė. Prezidentė D. Grybauskaitė socialinio modelio projektą pavadino pasiūlymų kratiniu, o jo finansavimą - 5 milijonų litų išbarstymu. Anot šalies vadovės, šį darbą Vyriausybė turėjo atlikti nemokamai. Anot prezidentės,Vyriausybė tinkamai nepristatė modelio visuomenei, diskusijoms pateikė neparengtą projektą. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius tokio socialinio modelio parengimą vadino vienu iš svarbiausių šalies nepriklausomybės laikotarpio darbų.
Pesimistinės Pasaulio banko prognozės Lietuvai
Pasaulio banko ataskaita apie mūsų regiono demografiją nuteikia pesimistiškai. Panašu, kad bus didelių finansinių problemų pensijų, sveikatos, švietimo sistemoms. Tą patį teigia ir Europos Komisijos išvados. Esame sparčiausiai senėjanti ES valstybė. Anot ataskaitos, būtina daugiau gimdyti, ilgiau dirbti, daugiau įleisti imigrantų ir susigrąžinti dalį išvykusių. Visa tai reikia pradėti dabar ir tęsti bent 10-15 metų. Verslo darbdavių konfederacijos finansų analitikas Stasys Jakeliūnas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sutinka, kad tai skaudi, bet teisinga informacija. „Štai per 25 metus mūsų gyventojų skaičius sumažėjo 21 procentu. Jaunų žmonių iki 18 metų sumažėjo 48 procentais, o vyresnių, virš 65 metų piliečių skaičius išaugo 37 procentais. Ką tai reiškia medicinos apsaugai, socialinės apsaugos sistemai? Ta demografinė bomba yra sprogusi, bet mes paprasčiausiai dar nematom pasekmių. Labai tikiuosi, kad kažkada ateis ir tų procesų suvokimo banga. Bet kol kas nėra padarinių suvokimo politikų sluoksniuose. Verslas kenčia, nes jau trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Taigi, pasekmės liūdnos, situacija tikrai grėsminga“.
Į sąvartynus išveža daugiausiai atliekų
Lietuva 2013 metais buvo viena daugiausiai atliekų į sąvartynus vežančių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Į sąvartynus vežamų atliekų dalis Lietuvoje užpernai, palyginti su 2012 metais, sumažėjo 15 punktų iki 64 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Daugiau atliekų į sąvartynus vežė Rumunija (97 proc.), Malta (88 proc.), Kroatija (85 proc.), Latvija (83 proc.), Graikija (81 proc.), Kipras (79 proc.), Slovėnija (77 proc.) Bulgarija (70 proc.) ir Vengrija (65 proc.). Estijoje į sąvartynus pateko 16 proc. šalies buitinių atliekų. 21 proc. šiukšlių 2013 metais Lietuvoje perdirbta, 8 proc. - kompostuota, 7 proc. - sudeginta. Visoje ES į sąvartynus išvežta 31 proc. atliekų, dar 28 proc. - perdirbta, 15 proc. - kompostuota, 26 proc. - sudeginta. Pagal perdirbtų atliekų dalį ES pirmavo Slovėnija (55 proc. visų atliekų),Vokietija (47 proc.), Belgija ir Airija (po 34 proc.). Užpernai Lietuvoje vienam gyventojui teko vidutiniškai 433 kilogramai šiukšlių, Latvijoje - 312 kilogramas, Estijoje - 293 kilogramai.Visoje ES vienam gyventojui vidutiniškai teko 481 kilogramas šiukšlių.
Ėmėsi pataisų dėl įtariamų užsieniečių
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidentas Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms, kurios draustų išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, jei jo prašantis užsienietis yra įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu. Pataisos taip pat numatytų prievolę Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Valstybės saugumo departamentui per 14 dienų pateikti išvadas dėl leidimų prašančių asmenų. Už šias pataisas po pateikimo balsavo 60 Seimo narių, vienas susilaikė. Jas toliau nagrinės parlamentiniai komitetai. Tokias pataisas šalies vadovė pateikė po pranešimų žiniasklaidoje, kad leidimas gyventi buvo suteiktas su nusikalstamu pasauliu siejamiems Rusijos piliečiams. Pasak Prezidentūros, teikiamomis pataisomis siekiama užtikrinti, kad leidimai gyventi Lietuvoje būtų išduodami tik įsitikinus, kad asmuo nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Dabar už šalies ir visuomenės saugumą atsakingos institucijos įstatymu nėra įpareigotos Migracijos departamentui teikti informacijos apie leidimų gyventi Lietuvoje prašančius asmenis, o galiojantis teisinis reguliavimas neužkerta kelio įtariamų ir kaltinamų asmenų atvykimui ir gyvenimui šalyje. Leidimų laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje pernai prašė beveik per 10 tūkst. užsieniečių, iš jų leidimai nebuvo išduoti 4 proc. asmenų, tačiau per metus 2 tūkst. asmenų buvo įpareigoti išvykti iš šalies arba buvo grąžinti į užsienio valstybes.
