2014 m. buvo patys šilčiausi metai meteorologinių duomenų rinkimo istorijoje, globalinei temperatūrai 0,68 C (1,24 F) viršijus ilgametį vidurkį, pranešė JAV vyriausybės mokslininkai. Tai reiškia, kad 14 iš 15 šilčiausių metų istorijoje įvyko po šio šimtmečio pradžios, skelbia bendra NASA ir NOAA tyrėjų analizė. Ilgametė pasaulinė vidutinė temperatūra yra apskaičiuojama remiantis duomenimis, surinktais 1951-1980 m. laikotarpiu.
„Tai buvo paskutiniai metai šiltų metų serijoje, šiltų dešimtmečių serijoje“, - sakė Gavinas Schmidtas, NASA Goddardo kosminių tyrinėjimų instituto direktorius.
„Nors atskirų metų tendencijas gali paveikti nenuspėjami orų modeliai, ilgametės tendencijos yra priskiriamos klimato kaitos faktoriams, kuriuose iki šiol dominuoja žmonijos šiltnamio dujų emisijos“, - pridėjo jis.
NASA ir JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) sudaro du iš trijų pasaulinių duomenų rinkinių, pagal kuriuos yra nustatomos globalinės temperatūros. JK meteorologinė tarnyba yra atsakinga už trečiąjį. Visi trys duomenų rinkiniai buvo panaudoti Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) ir suformavo pagrindą jos išankstinei analizei gruodžio mėn.
Kalbėdamas su žurnalistais, dr. Schmidtas sakė, jog pirmųjų dviejų duomenų rinkinių analizė parodė „aukštą vandenynų atšilimą“.
„Tai labai aiškiai rodo, kad vandenynams tai buvo patys šilčiausi metai istorijoje, ir nors jie dar nebuvo patys šilčiausi metai paviršiuje, bet sujungus į vieną, tai vis tiek pasirodė esą patys šilčiausi metai“, - paaiškino jis.
Per bendrą abiejų agentūrų ataskaitų prezentaciją, Thomas Karlas, NOAA Nacionalinio klimato duomenų centro direktorius, sakė, kad yra „didelė teritorijos dalis, kurioje užfiksavome rekordinio aukščio aplinkos temperatūras, pavyzdžiui, Australijoje, didžiojoje dalyje Europos ir visuose vandenynuose buvo tokių dalių, kurios buvo šilčiausios istorijoje“.
Tačiau dr. Karlas pažymėjo, kad ne visose pasaulio dalyse užfiksuotos temperatūros viršijo ilgametį vidurkį.
„Iš tiesų buvo kelios vietos, kuriose buvo šalčiau nei paprastai, ypač kai kuriose JAV dalyse, - pastebėjo jis. – Tačiau visą tai užgožė kur kas didesnė proporcija tų žemės ir vandenynų teritorijų, kuriose temperatūros buvo kur kas šiltesnės nei vidutinės ar net rekordinės. Sudėjus visa tai į viena, praėję metai gali būti laikomi šilčiausiais metais istorijoje.“
Meteorologiniai įrašai siekia XIX a. pabaigą, kuomet mokslininkai ėmė naudoti mokslines priemones renkant temperatūrų duomenis. Šiandien, kaip jau tapo įprasta renkant informaciją apie Žemės paviršių, visos planetos temperatūrų duomenis kruopščiai renka kosminiai palydovai.
Apžvelgdama savo ataskaitą apie ekstremalias oro sąlygas 2014 m., WMO pabrėžė kelis išskirtinius katastrofinius įvykius: rugsėjo mėnesį tam tikrose Balkanų regiono dalyse iškrito daugiau nei dvigubai vidutinio mėnesinio kritulių kiekio, o keliose Turkijos vietose – net keturis kartus daugiau kritulių nei įprasta; Gelmimo miestą Maroke vos per keturias dienas užplūdo daugiau nei metų lygio lietus; vakarų Japonijoje rugpjūtį lijo daugiau nei per visą šalies meteorologinių duomenų rinkimo istoriją, o vakarinės JAV dalys kentėjo nuo užsitęsusių sausrų, kaip ir Kinija bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalys.
Kita vertus, pernai metais kilo tik 72 tropinės audros – kur kas mažiau, nei vidutinis 89 tokių audrų skaičius 1981-2010 m. laikotarpiu. Šiaurės Atlanto vandenynas, šiaurės vakarų Ramusis vandenynas ir šiaurės Indijos vandenynas buvo tarp regionų su mažesne nei įprasta ciklonine veikla.
Nepaisant to, nedidelė, tačiau labai garsiai protestuojanti grupė žmonių ir toliau tvirtina, jog šios temperatūrų anomalijos kyla ne dėl šiltnamio dujų emisijų iš planetą palaipsniui šildančios žmonijos veiklos. Tokio požiūrio laikosi ir daugelis politikų, kurie priešinasi naujiems reglamentams ar įstatymams, kuriais būtų siekiama sumažinti tokių dujų emisijas.
Tuo tarpu šių metų pabaigoje Paryžiuje planuojamas JT klimato kaitos viršūnių susitikimas jau tapo pagrindine aktyvistų ir įstatymų leidėjų diskusijų ašimi. Tikimasi, kad jo metu šalys pagaliau susitars dėl seniai laukiamo plano sumažinti emisijas iš žmonių vykdomos veiklos ir užkirsti kelią pavojingiems klimato pokyčiams, ir nebepasikartos 2009 m. Kopenhagos konferencijos rezultatai, kai buvo pažadėta tiek daug, tačiau galiausiai padaryta tiek mažai.
