Ar Astravo atominė elektrinė (AE) panaši į Ignalinos AE ir kuri iš jų būtų saugesnė? Kas nutiktų Lietuvai, jeigu Astravo AE įvyktų nelaimė? Ką reiškia fizikinis elektrinės paleidimas? Ir kokio susitarimo siekia Baltijos valstybės? Pateikiame atsakymus į 10 klausimų apie Astravo AE.
Kuo Astravo AE skiriasi nuo Ignalinos AE?
Kaip nurodo Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Ignalinos atominė elektrinė ir Baltarusijoje statoma atominė elektrinė visų pirma skiriasi technologija – Ignalinos AE energijos blokų reaktoriai yra kanalinio tipo, sudaryti iš grafito klojinio, kuriame sumontuoti technologiniai ir valdymo kanalai. Technologiniais kanalais cirkuliuodavo vanduo, pasiekęs virimo stadiją.
Baltarusijos AE reaktoriai – korpusinio tipo, pagrindinis reaktoriaus komponentas – reaktoriaus indas, kuriame cirkuliuoja įkaitintas neverdantis vanduo.
„Pasaulyje, be Sovietų Sąjungos, analogiškų Ignalinos AE energetinių reaktorių nebuvo naudojama, o VVER (rus. vodo vodienoj energetičeskij reaktor) tipo reaktoriai yra analogas PWR (pressurised water reactor). Šio tipo veikiančių energetinių reaktorių pasaulyje yra daugiau nei pusė“, – nurodoma VATESI komentare.
Anot inspekcijos, nors Astravo AE baigiami statyti AES-2006 modifikacijos VVER tipo reaktoriai saugumo prasme yra tobulesni už visus ankstesnius modelius, šiuolaikinių europietiškų saugos standartų neatitinka.
„Tą parodė ir Suomijos branduolinės saugos priežiūros institucijos (STUK) atlikti pirminiai tokio projekto vertinimai. Ignalinos AE ir Baltarusijos AE statytos skirtingais laikais ir taikant skirtingus saugos standartus, todėl tiesiogiai lyginti jų saugos lygį nebūtų visiškai korektiška“, – nurodo inspekcija.
Kokie pagrindiniai Lietuvos argumentai, kodėl Astravo AE yra nesaugi?
VATESI išskiria tris pagrindinius argumentus, kodėl Astravo AE yra nesaugi. Pirmiausia, nurodo VATESI, elektrinės statybos aikštelė buvo pasirinkta netinkamai. Be to, nėra baigtas poveikio aplinkai vertinimo procesas pagal Espo konvenciją.
Antras argumentas – Baltarusijos AE projektas neatitinka saugos reikalavimų, keliamų šiuolaikinėms branduolinėms elektrinėms. Kaip pavyzdį inspekcija pateikia tai, kad nebuvo įvertintas atsparumas sunkiojo lėktuvo kritimo poveikiui.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į žemą saugos kultūrą. Tiek pačios Baltarusijos, tiek kitų valstybių žiniasklaida ne kartą yra rašiusi apie incidentus statybų metu. Dažnu atveju Baltarusija apie šiuos incidentus nepranešdavo, tai padarydavo pavėluotai ar kurį laiką net neigdavo.
Kokių padarinių patirtų Lietuva, jeigu Astravo AE įvyktų nelaimė?
Kas nutiktų Lietuvos gyventojams, jeigu Astravo AE įvyktų nelaimė, priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau blogiausio scenarijaus atveju nelaimė galėtų paveikti teritoriją 300 km spindulių nuo elektrinės.
„Įvertinus vieną blogiausių avarijos scenarijų, galinčių įvykti Baltarusijos branduolinėje elektrinėje, dėl palyginti mažo atstumo nuo Baltarusijos branduolinės elektrinės iki Lietuvos Respublikos sienos dalis Lietuvos gyventojų (iki 100 km atstumu nuo Baltarusijos AE gyvena apie trečdalis Lietuvos gyventojų) galėtų patirti žalingą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį. Didelei Lietuvos gyventojų daliai (iki 300 km atstumu nuo Baltarusijos AE) būtų taikomi maisto ir kitų produktų vartojimo apribojimai“, – nurodoma VATESI komentare.
Inspekcija pabrėžia, kad toks scenarijus paremtas prielaidomis, kad vėjas pūstų vakarų kryptimi, t. y. radionuklidų pernaša judėtų link Lietuvos, o gyventojai visą laiką būtų atvirame lauke.
Poveikis gyventojams priklausytų ir nuo atstumo iki Astravo AE. Skubių apsaugos priemonių prireiktų 30 km atstumu nuo elektrinės esantiems gyventojams. Juos reikėtų evakuoti, taikyti jodo profilaktiką, kvėpavimo takų apsaugą. Taip pat turėtų būti pasirūpinta radionuklidų užteršto maisto ribojimais.
Išplėstinio planavimo atstumu, t. y. 100 km iki Astravo AE, po atliktos radiologinės stebėsenos ir įvertinus radiologinę situaciją galėtų būti taikoma jodo profilaktika gyventojams, jų slėpimas ar perkėlimas. Taip pat turėtų būti taikomi užteršto maisto vartojimo ribojimai.
Neradiologiniams padariniams švelninti šiose zonose prireikus galėtų būti atliekamas medicininis sveikatos tikrinimas, konsultavimas ir gydymas, psichologinė pagalba.
Gyvenvietėse, esančiose iki 300 km atstumu nuo Astravo AE, nustačius maisto produktų, geriamojo vandens, pašarų ar aplinkos, pavyzdžiui, grunto, dirvožemio, automobilių kelių, statinių, ilgalaikį radioaktyvųjį užterštumą, atsižvelgiant į jo lygį, galėtų būti priimtas sprendimas aplinką dezaktyvuoti, vykdyti maisto produktų, geriamojo vandens ir pašarų radioaktyviojo užterštumo kontrolę, taikyti kitus apsaugomuosius veiksmus.
„Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad atstumas nuo Baltarusijos AE iki Vilniaus, kuriame įsikūrusios kertinės valstybės institucijos, atsakingos už gyventojų apsaugomųjų veiksmų organizavimą, yra tik 40 km, todėl avarijos Baltarusijos AE atveju jų darbas gali būti labai apsunkintas“, – atkreipia dėmesį VATESI.
Kokių padarinių patirtų Neries upė Astravo AE nelaimės atveju ir ką tai reikštų Lietuvai?
Nerimą kelia ir tai, kad Astravo AE nelaimės atveju būtų ne tik paveikta dalis Lietuvos gyventojų, bet ir užteršta Neries upė, kurios vandeniu ketinama aušinti jėgainės reaktorius.
Lietuvos geologijos tarnybos tvirtinimu, Neries upės slėnyje eksploatuojama nemažai krantinių vandenviečių, kurios aprūpina geriamuoju vandeniu Vilnių, Jonavą ir iš dalies Kauną.
Krantinėse vandenvietėse geriamojo vandens išteklius formuoja iš aplinkinių aukštumų į upių slėnius tekantis požeminio vandens srautas, kurį veikiančiose vandenvietėse papildo upių vanduo.
Vilniaus mieste iš 20 vandenviečių net 11 yra prie Neries. Šešios vandenvietės iš 11 yra veikiančios. Didžiausios ir pagrindinės Vilniaus vandenvietės yra sujungtos į keturias stambias tiekimo sistemas, kurios išsidėsčiusios Neries pakrantėse, pradedant Nemenčine ir baigiant Grigiškėmis.
„Būtent joms didžiausią grėsmę kelia ketinimai Neries vandeniu aušinti Astravo AE reaktorius, kadangi šiuo metu miesto poreikiams iš minėtų vandenviečių paimama apie 65 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens, o tai sudaro apie 73 proc. viso miestui tiekiamo geriamojo vandens kiekio“, – atkreipiamas dėmesys Geologijos tarnybos komentare.
Tarnyba taip pat akcentuoja, kad didžiausia grėsmė kyla sostinės pagrindinei Antavilių vandens tiekimo sistemai, iš kurios išgaunamu vandeniu aprūpinama daugiau kaip pusė Vilniaus miesto gyventojų.
„Šią sistemą sudarančios Pečiukų, Virių, Karveliškių ir Nemenčinės vandenvietės yra arčiausiai Baltarusijos sienos, o didžiausia iš jų – Nemenčinės – yra tik kiek didesniu nei 30 km atstumu. Bet kokiai taršai iš Astravo AE patekus į Nerį, preliminariais duomenimis, jau po 10–12 val. užterštas upės vanduo pasiektų Nemenčinės vandenvietę, o dar po kelių valandų – ir kitas miesto vandenvietes, esančias Neries pakrantėse.
Kadangi nemažą požeminio vandens išteklių dalį Antavilių sistemoje sudaro upės vanduo, eksploataciniuose gręžiniuose užterštas upės vanduo, eksploatuojant vandenvietes dabartiniu debitu, greičiausiai po 5 parų galėtų patekti į Virių vandenvietę, o į Nemenčinės vandenvietės gręžinius pirma užteršto vandens porcija patektų po apytiksliai 14 parų“, – nurodo tarnyba.
Kauno miesto Eigulių ir Kleboniškio vandenviečių išteklius formuoja krituliai ir upės vanduo. Pastarasis gali sudaryti net daugiau nei 80 proc. išteklių. Abi šios vandenvietės yra šalia viena kitos ir šiuo metu jose išgaunama apie 13,5 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens.
Astravo AE nelaimės atveju tarša radionuklidais, patekusi į Nerį, jau po apytiksliai paros pasiektų abi šias vandenvietes, o eksploatacinių gręžinių vandenyje būtų aptinkama po 21–25 parų.
„Jonavos miesto Pabartonių vandenvietė yra pusiau atviro tipo krantinė vandenvietė, kurioje vanduo kaupiasi tektoninių lūžių suskaidytose vandeningose devono, permo, apatinės kreidos ir kvartero nuogulose, kur vandenvietės eksploatacijos metu, žemėjant požeminio vandens lygiui, pro vadinamuosius hidrogeologinius langus upės vanduo patenka į gilesnius vandeningus sluoksnius ir dalyvauja požeminio vandens išteklių formavimesi. Avarinio Neries upės užteršimo metu būtent šios vietos taptų radionuklidų patekimo į gilesnius sluoksnius židiniais“, – nurodoma tarnybos atsakyme.
Eksploatuojant vandenvietę dabartiniu debitu, tarša radionuklidais į eksploatacinius gręžinius preliminariai galėtų patekti jau po 9 parų.
„Kaip matyti iš atliktų preliminarių skaičiavimų, avarinis Neries upės vandens užteršimas radionuklidais minėtoms Vilniaus, Kauno ir Jonavos vandenvietėms kelia realų pavojų, todėl reikalinga parengti moksliniais tyrimais pagrįstą studiją, kurioje būtų tiksliai sumodeliuoti galimos Baltarusijos AE avarijos padariniai geriamojo vandens tiekimui ir parengti atitinkami veiksmų planai, kuriuose būtų įvertinta, ar yra ir jei yra, koks būtų saugus vandenviečių debitas, kuriuo eksploatuojant vandenvietes teršalai iš Neries upės nepakliūtų į tiekiamą geriamąjį vandenį arba būtų numatytas alternatyvus geriamojo vandens tiekimas iš kitų, radiacinės taršos nepaveiktų, vandenviečių“, – tvirtina tarnyba.
Kokia tikimybė, kad Astravo AE supurtytų žemės drebėjimas?
Astravo AE aikštelė – seismiškai aktyvioje teritorijoje, kurioje per kelis šimtmečius užfiksuota dešimtys žemės drebėjimų.
Komentuodama tai, Lietuvos geologijos tarnyba nurodo, kad žemės drebėjimų neįmanoma numatyti, o tai dar sudėtingesnis uždavinys mažo seisminio aktyvumo teritorijose, kurioms priklauso ir Baltarusijos teritorija.
„Galima tik prognozuoti vietoves, regionus, kuriuose žemės drebėjimai tikimybiškai galėtų įvykti, t. y. identifikuoti padidėjusio seismotektoninio aktyvumo teritorijas“, – komentuoja tarnyba.
Anot tarnybos, šiuolaikinės technologijos dar neleidžia tiksliai numatyti būsimų žemės drebėjimų. Tarnybos tvirtinimu, galima stebėti, kas kiek laiko pasikartoja žemės drebėjimai tam tikroje teritorijoje, ir pagal šiuos duomenis daryti tam tikras prielaidas apie tikimybes, kad toje vietoje įvyks žemės drebėjimas.
Remiantis turima informacija apie anksčiau vykusius žemės drebėjimus, žemės drebėjimai gali įvykti bet kurioje AE aikštelės rajono vietoje, taip pat ir tiesiai po AE aikštele.
Kaip matuojama radiacija?
Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, Lietuvoje aplinkos radiacijos lygį nuolat matuoja 43 oro bei 3 vandens spektrometrinės gama dozės galios automatinės stotys.
Viena vandens ir oro matavimo stotis, esanti Buivydžiuose, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, vykdo nepertraukiamus Neries upės vandens matavimus esamam radiacijos lygiui nustatyti.
14 iš 43 oro matavimo stočių yra įrengtos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kad vertintų galimą Baltarusijos AE poveikį. „Stočių skaičius yra pakankamas, kad būtų užfiksuoti net ir nedideli radiacijos lygio padidėjimai. Matavimų duomenys kas 10 minučių siunčiami į duomenų bazę ir pateikiami visuomenei Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje bei Europos Komisijos svetainėje EURDEO“, – nurodo Aplinkos apsaugos agentūra.
Kaip paaiškina agentūra, radiacijos lygiui padidėjus iki nustatyto 300 nS/h, atsakingiems darbuotojams siunčiami SMS pranešimai bei elektroniniai laiškai su pranešimais apie išmatuotą radiacijos lygį. Taip pat pranešimai automatiškai siunčiami įvykus matavimo įrangos techniniam gedimui, dingus matavimo įrangos elektros tiekimui ar įvykus nesankcionuotam stoties atidarymui.
„Šių metų liepos mėnesį Utenoje ir Dzūkijos nacionaliniame parke pradėjo veikti dvi naujos aerozolių mėginių ėmimo stotys, skirtos galimam Astravo AE poveikiui vertinti, – atkreipia dėmesį agentūra. – Aerozolių mėginių ėmimo stotyse mėginiai imami nepertraukiamai, siurbiant didelį aplinkos oro kiekį pro specialius filtrus, kurie vėliau analizuojami laboratorijoje. Toks tyrimų metodas leidžia išmatuoti net ir mažiausią aplinkoje esantį radioaktyviųjų elementų kiekį ir informuoti visuomenę bei atitinkamas institucijas apie mėginiuose nustatytus radionuklidus, susijusius su atominių elektrinių ar branduolinių bandymų veikla.“
Kas yra streso testai ir ką jie matuoja?
Streso testai, VATESI paaiškinimu, buvo Europos Sąjungos šalių iniciatyva, atsiradusi po avarijos Japonijos Fukušimos Daiči AE. Šiais testais siekiama nustatyti papildomas AE keliamas rizikas bei jų saugos įvertinimą atsižvelgiant į galimas itin nepalankias sąlygas.
„Visų AE veikla yra leistina vadovaujantis išduotomis licencijomis, tačiau priimtinumo sąlygos ir kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo išduotos licencijos seniau projektuotoms ir statomoms AE, dažnai nebeatitinka šiuolaikinės praktikos ir branduolinių avarijų patirties.
Streso testų pagrindinis tikslas buvo įvertinti AE pasirengimą veikti blogesnėmis sąlygomis, nei buvo numatytos išduodant atitinkamas licencijas, įskaitant sąlygas, panašias į susidariusias Fukušimos Daiči AE, nepaisant itin mažos tikimybės tokioms sąlygoms susidaryti“, – komentuoja VATESI.
Streso testų metu pagal Europos branduolinės saugos reguliuojančiųjų institucijų grupės (ENSREG) patvirtintą deklaraciją turėjo būti atliktas papildomas AE saugos įvertinimas trijose srityse: atsparumas retiems, bet didelių padarinių galintiems sukelti išoriniams įvykiams, saugos funkcijų praradimas ir sunkiųjų avarijų valdymas.
VATESI priduria, kad streso testų atlikimui buvo keliami ne tik techniniai, bet ir skaidrumo reikalavimai. Buvo suteikiama galimybė teikti pastabas visoms suinteresuotoms pusėms, pavieniais atvejais vyko susitikimai su nevyriausybinėmis organizacijomis, buvo stengiamasi viešinti visus streso testų metu sudarytus dokumentus.
Prie streso testų iniciatyvos vėliau prisidėjo ir kai kurios ne ES valstybės, tarp kurių buvo ir Baltarusija. Ji, kaip nurodo VATESI, po didelio spaudimo iš Lietuvos pusės, praėjus 6 metams po deklaracijos dėl streso testų pasirašymo su Europos Komisija, pateikė AE, statomos Astrave, atliktų streso testų nacionalinę ataskaitą.
Kaip nurodo VATESI, ataskaita buvo peržiūrėta Europos ekspertų grupės, komentarus ataskaitai galėjo teikti ir visuomenė. Iš viso Europos šalių ekspertai, įskaitant ekspertus iš Lietuvos, šiai ataskaitai pateikė 464 klausimus. Peržiūros rezultatų ataskaitoje Europos šalių ekspertai nurodė Baltarusijos AE projekto trūkumų ir pateikė apie 30 rekomendacijų, kaip šiuos trūkumus būtų galima pašalinti.
„Baltarusija pateikė savo nacionalinį veiksmų planą praėjus daugiau nei metams po peržiūros ataskaitos patvirtinimo ir perdavimo Baltarusijos pusei. Baltarusija į pateiktas rekomendacijas atsižvelgė tik iš dalies. Peržiūros rezultatų ataskaitoje nurodytų Baltarusijos AE trūkumų pašalinti iki 1-ojo šios elektrinės energijos bloko paleidimo neplanuojama.
Tarp plano priemonių dažnai nurodomi ne konkretūs saugą gerinantys veiksmai, tokie kaip įrenginių tobulinimas ar papildomų įrenginių diegimas, o svarstymas ir analizavimas, ar tokių veiksmų išvis reikia. Nepaisant priemonių svarbos, daugumos jų įgyvendinimo terminai nurodomi žymiai vėlesni (2021–2024 m.), nei planuojama paleisti (2020 m.) 1-ąjį energijos bloką. Šiuo metu Baltarusijos nacionalinis veiksmų planas yra peržiūrimas ENSREG ekspertų, peržiūrą planuojama baigti iki 2020 m. pabaigos“, – nurodo VATESI.
Inspekcija priduria, kad svarbių saugos priemonių įgyvendinimas paleidus pirmąjį Baltarusijos AE energijos bloką yra netoleruotinas. „Ypač tokių priemonių, kurios susijusios su ekstremaliais seisminiais įvykiais ir neprojektinių avarijų prevencija bei valdymu, nes tokie įvykiai gali nulemti radiologinius padarinius ne tik pačioje Baltarusijoje, bet ir kaimyninėse šalyse“, – pabrėžia inspekcija.
Kas nutiktų, jeigu Baltijos valstybėms nepavykti pasiekti bendro sutarimo dėl Astravo AE pagamintos elektros energijos pirkimo?
Kaip nurodo Lietuvos energetikos ministerija, šiuo metu derybos dėl politinės deklaracijos tęsiamos, siekiama tvaraus sprendimo dėl prekybos su trečiosiomis šalimis ribojimo paleidus Astravo AE ir ieškoma veiksmingų būdų, kaip pasiekti bendrą regioninę poziciją, užtikrinant, kad Astravo AE pagaminta elektros energija nepatektų ne tik į Lietuvą, bet ir į bendrą Baltijos šalių rinką.
Ieškant bendros regioninės pozicijos derybas moderuoja Europos Komisija.
„Svarbu pažymėti, kad po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais šalims neliks infrastruktūros elektros prekybai su trečiosiomis šalimis, įskaitant tiek Rusiją, tiek Baltarusiją, ir techniškai Baltijos šalių elektros energetikos sistema bus atjungta nuo BRELL žiedo“, – atkreipia dėmesį ministerija.
Primename, kad sinchronizacijos su kontinentine Europa procesą ketinama baigti iki 2025 m.
„Nepasiekus trišalio susitarimo dėl pralaidumų skaičiavimo ir alokavimo tarp trijų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių, pralaidumai būtų skaičiuojami ir alokuojami nacionaliniu būdu. Taip pat tokio nacionalinio, o ne regioninio pralaidumų skaičiavimo ir alokavimo pasekmė – didesnę grėsmę patikimumui keliantis elektros perdavimo sistemų valdymas“, – tvirtina Energetikos ministerija.
Primename, kad Lenkija yra deklaravusi neketinanti pirkti elektros energijos iš Astravo AE. Tokią pačią poziciją, anot Energetikos ministerijos, energetikos ministrui per pastarąjį pokalbį patvirtino Ukrainos Vyriausybės atstovai.
Kas nutiktų, jeigu valstybės Astravo AE elektros nepirktų?
Jeigu nutiktų taip, kad iš visų Baltijos valstybių Astravo AE pagamintą elektros energiją perka tik Latvija, ministerija teigia negalinti tiksliai įvertinti, ar elektrinės projektas Baltarusijai vis dar būtų ekonomiškai naudingas, nes tam reikėtų žinoti konkrečius duomenis.
Preliminariu vertinimu, 9,5 TWh, kurias Baltarusija galėtų siekti parduoti už vidutinę rinkos kainą, pavyzdžiui, 35 eurus, duotų 332 milijonus eurų pajamų iš vieno AE bloko per metus.
„Svarbu pažymėti, kad patekimo į Lietuvos rinką ribojimo priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, turės konkrečių ekonominių pasekmių Astravo AE projektui. Baltarusija tikėjosi eksportuoti elektrą į Baltijos šalių ir likusią Europos Sąjungos elektros rinką tiesiausiu keliu – per Lietuvą – ir iš to uždirbti, tačiau tokios galimybės nėra, o kito tiesioginio kelio nėra, kitas kelias – per Rusiją į Latviją, jeigu ši vis dėlto atvertų savo sieną elektros patekimui.
Tačiau derybos tarp Baltijos šalių šiuo klausimu vyksta toliau. Visa tai kelia rimtų abejonių dėl šio projekto ekonominio gyvybingumo ir rimtų klausimų dėl šio projekto sustabdymo ateityje. Dėl ekonominių ir politinių priežasčių pirma laiko sustabdytų branduolinių elektrinių pasaulyje yra ne viena“, – nurodo ministerija.
Atsakyme taip pat pažymima, kad sparčiai pinganti atsinaujinančių šaltinių energetika daro atominę energetiką vis mažiau konkurencingą.
2019 m. kasmetiniame „World Nuclear Industry Status Report“ nurodyta, kad elektros energijos gamybos iš saulės kaina siekė 36–44 dolerius už MWh, sausumos vėjo – 29–56 dolerius už MWh, o atominių elektrinių – 112–189 dolerius už MWh.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad per dešimtmetį svertinė elektros energijos kaina saulės energetikoje mažėjo atitinkamai 88 proc., vėjo – 69 proc., o branduolinėje išaugo 23 proc.
Jau kurį laiką pranešama apie planuojamą fizikinį Astravo AE paleidimą. Ką tai reiškia?
VATESI aiškinimu, iš viso yra trys branduolinės elektrinės paleidimo etapai: fizikinis, energetinis ir pramoninis, arba komercinis.
Fizikinis reaktoriaus paleidimas reiškia, kad į jį buvo sukrautas branduolinis kuras ir pirmą kartą sukeliama valdoma savapalaiki grandininė branduolių dalijimosi reakcija. Šiame etape atliekami įvairūs įrangos bandymai, nustatomos fizikinės reaktoriaus charakteristikos.
„Taip pat šiame etape reaktoriaus galia gali būti pakeliama iki minimalaus kontroliuojamo lygio, tai yra iki tokio lygio, kai veikia reaktoriaus valdymo ir kitos būtinos sistemos, tačiau dar nepaleidžiamas elektros generatorius. Vadovaujantis kitų VVER tipo elektrinių paleidimo praktika, šis etapas gali trukti apie 2 mėnesius“, – nurodo VATESI.
Energetinis paleidimas suprantamas kaip AE pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas, kai įjungiamas elektros generatorius ir laipsniškai didinama reaktoriaus bei kartu generatoriaus galia iki vardinių verčių. Šiame etape pradedama gaminti elektros energija. Šis etapas taip pat gali trukti 2–4 mėnesius – priklauso nuo to, kaip sėkmingai vykdoma pripažinimo tinkama eksploatuoti programa.
Remiantis viešai Baltarusijos deklaruojama informacija, pirmojo reaktoriaus fizikinis paleidimas planuojamas jau šį rugpjūtį. Jo komercinio eksploatavimo pradžia planuojama 2021 m. pirmą ketvirtį.
Antrąjį bloką planuojama paleisti 2021 m.
